- Kristina Jackūnaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotos įstatymo pataisos, leidžiančios socialinio būsto laukiantiems žmonėms patiems ieškotis butų ir gauti iš valstybės kompensacijas už nuomą, neištirpdė milžiniškų būsto laukiančiųjų eilių. Ministerija dėl to kaltina vangiai dokumentus tvarkančias savivaldybes. Jų atstovai sako, kad prastas pats įstatymas.
Virėjos Rūtos ir jos stogdengiu dirbančio vyro šeima su trimis vaikais Vilniuje socialinio būsto laukė trylika metų.
Kol laukė eilėje, butą nuomojosi ir, pasak moters, mokėdavo daugiau kaip 150 eurų per mėnesį, o dabar už Vilniaus savivaldybei priklausančio keturių kambarių butą naujame name Pilaitėje moka 60 eurų nuomos.
„Patiems neišeina, nes kai šeima didelė, 5 asmenų, paskolos niekas neduoda – reikia labai didelių pajamų, o MMA gaunant niekas tau tokios paskolos nesuteiks“, – pasakoja socialinio būsto gyventoja.
Vien Vilniuje eilėje laukia 7000 žmonių, o socialinių butų savivaldybė turi 1300. Visoje Lietuvoje socialinio būsto, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, laukia 30 000 žmonių, kai kurie jų laukia jau 20 metų.
Suprasdami, kad paramos besikreipiančiai šeimai būsto reikia dabar, o ne kada nors, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daugiau kaip prieš metus inicijavo įstatymų pakeitimus. Pagal juos, šeimos pačios galėtų susirasti nuomojamą būstą ir gauti iš valstybės nemažą kompensaciją nuomai padengti, užuot dešimtmečius laukę valdiško būsto. Tačiau per metus Vilniuje neatsirado nė vienos tokios šeimos. Naujoji tvarka neveikia nė viename iš didžiųjų miestų.
„Didieji miestai nesugebėjo laiku susitvarkyti, pasirengti dėl šito įstatymo įgyvendinimo – jie turėjo pasitvirtinti tvarkas ir teikti pasiūlymus pasinaudoti šita paramos forma šeimoms ir asmenims. Jie to laiku nesugebėjo padaryti, todėl asmenys negalėjo pasinaudoti“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis.
Už socialinį būstą sostinėje atsakingas Vilniaus vicemeras ginasi, kad pats įstatymas blogas.
„Neveikia ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose. Pirmas dalykas, įstatimu numato tokią tvarką, kad kompensaciją gali siūlyti tik toms šeimoms, kurie sulaukia būstui eilės, tai yra, tu gali rinktis, ar būstą gausi už labai mažą socialinio būsto nuomos kainą, ar pasirinksi kompensaciją ir nuomosies rinkoje. Tai paprastai, kas jau laukia 10–15 m. ir gauna tą socialinį būstą, tai tikrai jį ir renkasi“, – sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad savivaldybė neteisingai interpretuoja įstatymą ir aiškina, kad vienoms šeimoms atsisakius, būstą nuomotis patiems savivaldybės turėjo siūlyti žemiau eilėje esančioms šeimoms.
„Šita procedūra turėjo būti Vilniuje padaryta iki sąrašo pabaigos – visiems per metus jau turėjo būti pateikti pasiūlymai, ir jeigu iš to visos sąrašo, iš tų 7000 laukiančių, niekas nenorėtų pasinaudoti – tuomet būtų galima teigti, kad kažką reikėtų keisti, bet to nebuvo padaryta“, – teigia A. Stapulionis
Tačiau ir savivaldybė, ir patys socialinio būsto ilgai laukę žmonės sako, kad kita ne mažiau svarbi priežastis –privačių būstų savininkai nenori oficialiai deklaruoti nuomojantys butus, nes tik taip valstybė kompensuoja nuompinigius socialiai remtiniesiems.
Butą iš nuomoję oficialiai, šeimininkai nuo gautų pajamų turėtų mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.
„Savivaldybė gali priimti tokį sprendimą, kad verslo liudijimą suteiktų už veiną eurą tiems, kurie nuomoja būstą socialinėms reikmėms – reikia fantazijos ir manau, kad savivaldybės pačios savo lygmeny gali išspręsti tuos klausimus“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Nė viena savivaldybė tokio sprendimo nėra priėmusi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotos įstymo pataisos, turėjusios ištirpdyti eiles prie socialinio būsto, veikia tik vienuolikoje iš 60 savivaldybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh5
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...