Įstatymo projektas: žmonėms atsivers galimybės tapti tarėjais

Atsižvelgiant į Seime svarstomą Konstitucijos pakeitimo projektą dėl tarėjų instituto įteisinimo, parlamentarų grupė įregistravo Tarėjų įstatymo projektą ir jį lydinčius dokumentus.

Įstatymo projektu, kurį teikia Seimo nariai Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė ir Agnė Širinskienė, siekiama detaliai reglamentuoti tarėjų, kaip visuomenės atstovų, dalyvavimą teismuose nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus.

Pagal projektą, tarėjas – įstatymo reikalavimus atitinkantis visuomenės atstovas, kuris įstatymo nustatytais atvejais gali būti skiriamas kartu su teisėjais nagrinėti bylas teismuose ir priimti teismo sprendimus. Byloms nagrinėti asmenys būtų parenkami iš tarėjų sąrašo.

Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių yra Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai.

Asmuo, kaip ir teisėjas, negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad tarėjo pareigas atliktų tik tokie visuomenės atstovai, kurių reputacija nekelia abejonių ir kurie (kaip ir teisėjai) turi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (tačiau nebūtinai teisės krypties).

Asmuo, pretenduojantis būti tarėju, turės būti įtrauktas į tarėjų sąrašą. Šį sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais.

Asmens tinkamumas būti tarėju bus vertinamas Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijoje, kuri ne tik išnagrinės asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, dokumentus, bet ir kalbėsis su šiuo asmeniu. Atrankos komisija pateiks išvadą Nacionalinei teismų administracijai dėl asmens tinkamumo būti tarėju. Galutinį sprendimą dėl asmens įrašymo į tarėjų sąrašą priims Nacionalinė teismų administracija, kurios sprendimas neįrašyti asmens į šį sąrašą galės būti skundžiamas teismui.

Siekiant, kad tarėjai įgytų minimalių žinių, reikalingų teismo procese, bus organizuojamas tarėjų įvadinis mokymas. Šį mokymą organizuos Nacionalinė teismų administracija.

Įvertinus užsienio valstybių patirtį, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas. „Apeliacinės instancijos teismo užduotis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kadangi tokia funkcija priskirtina profesionaliems teisininkams, tarėjai nebūtų skiriami apeliaciniame procese. Dalyvauti kasaciniame teisme nagrinėjamose bylose tarėjai taip pat nebūtų skiriami, atsižvelgiant į šio teismo išskirtines funkcijas teismų sistemoje (teisės aiškinimas, vienodos teismų praktikos formavimas ir kt.)“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Tarėjai nebus skiriami nagrinėti bylų teismuose, kai šiose bylose faktiniai duomenys, sudarantys valstybės paslaptį, bus naudojami kaip įrodymai, išskyrus atvejus, kai jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų vykdymas laikytinas visuomenine (pilietine), o ne darbine veikla, Tarėjų įstatymo projekte numatomas apribojimas, kad per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose.

Tarėjų įstatymo projekte įtvirtinamas draudimas daryti neteisėtą poveikį tarėjui, taip pat numatomos tarėjams, tarėjų šeimos nariams ir jų turtui taikomos garantijos, kurios iš esmės atitinka teisėjų atžvilgiu taikomas garantijas. Siekiant, kad dėl tarėjo pareigų atlikimo asmuo nepatirtų neigiamų pasekmių savo tiesioginiame darbe, numatoma, kad tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu tarėjui bus išsaugoma darbo vieta, taip pat garantuojamos einamos pareigos (tačiau darbdavys už šį laikotarpį neprivalės mokėti darbo užmokesčio). Laikas, kurį tarėjas atliks tarėjo pareigas, bus įskaitomas į darbo stažą, tarnybos stažą, taip pat į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių.

Taip pat numatoma, kad tarėjams bus mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija, apskaičiuojama proporcingai pagal žodinio proceso tvarka vykstančiuose teismo posėdžiuose ir pasitarimuose, skirtuose teismo sprendimui priimti, sugaištą darbo dienų skaičių. Tarėjams taip pat bus mokama minėto dydžio kompensacija už vieną darbo dieną, kurią tarėjas gali skirti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą apylinkės teismo teisėjo vienos darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra apie 130 eurų. Kompensacijas tarėjams mokės Nacionalinė teismų administracija. Be to, Nacionalinė teismų administracija atlygins tarėjams jų turėtas važiavimo į teismą ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas.

Projekte numatyta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, atlygins valstybė. Dėl tarėjo (kaip ir teisėjo) tyčinių veiksmų atliekant tarėjo pareigas atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieškos iš tarėjo.

Įstatymo projektą lydinčiame Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisų projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. „Kadangi šiose bylose vertinami galimi neteisėti valstybės teisėsaugos institucijų veiksmai, sukėlę žalą, manytina, kad visuomenės atstovų – tarėjų – dalyvavimas tokiose bylose padės sustiprinti pasitikėjimą teismais, o į teismo procesą atneš požiūrių įvairovę ir visuomenėje vyraujantį supratimą („gyvąją teisę“)“, – sako pataisų rengėjai.

Įregistruotame Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225-228 straipsniuose (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas).

Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimo projekte siūloma, kad tarėjai būtų prilyginti valstybės tarnautojams ir tokiu būdu jiems galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, padarytas atliekant tarėjo pareigas, pavyzdžiui, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, taip pat kad asmenys galėtų būti baudžiami už tarėjų papirkimą, prekybą poveikiu ir kt. Be to, BK pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą tarėjui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.

Tokiu būdu tarėjui būtų nustatyta analogiška kaip teisėjo baudžiamoji atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, be to, būtų įtvirtintas analogiškas draudimas kaip ir teisėjo atžvilgiu trukdyti tarėjui atlikti savo pareigas.

Administracinių nusižengimų kodekso papildymo projekte siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Konkrečiai atsakomybė būtų taikoma už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo žinomai neteisingų duomenų pateikimą Nacionalinei teismų administracijai ar nepranešimą apie pasikeitusius duomenis, taip pat tarėjo atsisakymą dalyvauti nagrinėjant bylą teisme be svarbių priežasčių ar akivaizdžiai netinkamą tarėjo pareigų atlikimą nagrinėjant bylą teisme.

Siūloma, kad administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus šių pažeidimų atveju surašytų policija. Už minėtus pažeidimus numatomas baudos dydis – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, būtų taikoma analogiška atsakomybė kaip už, pavyzdžiui, neatvykimą į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Siūloma, kad Tarėjų įstatymo projekto nuostatos dėl reikalavimų tarėjams, tarėjų sąrašo sudarymo ir tarėjų įvadinio mokymo įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Iki 2021 m. liepos 1 d. būtų atlikti parengiamieji veiksmai (t. y. asmenys galėtų pareikšti pageidavimą būti tarėjais, taip pat būtų sudarytas tarėjų sąrašas, organizuotas tarėjų įvadinis mokymas ir kt.), o nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliotų visos kitos įstatymų nuostatos ir būtų galima realiai pradėti skirti tarėjus nagrinėti bylas teismuose.

Seime šiuo metu yra svarstomas Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo projektas dėl tarėjų instituto įvedimo. Šių metų kovo 21 d. šios Konstitucijos pataisos Seime sulaukė pritarimo po pateikimo.

Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisomis siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.

Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu.

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDD) frakcijos narys Juozas Bernatonis Eltai sakė tikįs, kad jos bus svarstomos Seime dar šioje rudens sesijoje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne tareju lietuvai reikia o prisiekusiuju

Ne tareju lietuvai reikia o prisiekusiuju portretas
Netareju lietuvai reikia o prisiekusiuju sovietmeciu tarejai buvo ar jie pasiteisino ne

Na jau

Na jau portretas
čia tai kriminaliniai partijų valdžiukai pasistengs sukišti saviškius:D)
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių