- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvių lentynose vis dar apstu prekių, skirstomų pagal pirkėjų lytį. Specialistai atkreipė dėmesį, kad vis dar už produktą, kuris yra labiau skirtas mergaitėms arba moterims, pirkėjai sumokės brangiau negu už skirtą vyriškos lyties atstovams.
Yra ir daugiau produktų
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai į savo feisbuko paskyrą įkėlė vienos skaitytojos nuotrauką, kurioje aiškiai matyti du vandens buteliukai – vienas šaltinio vanduo „Baby water girl“, kitas – šaltinio vanduo „Baby water boy“.
„Mergaitiškas“ vanduo rožinės spalvos buteliuke kainuoja 59 centus, o „berniukiško“ vandens kaina – 56 centai, buteliukas – mėlynos spalvos.
Kainų skirtumas – vos keli centai, bet tai, anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistės Aušrinės Smilgytės, parodo, koks performatyvus yra socialinis lyties aspektas.
„Tiek daug produktų yra suskirstyti į „mergaitiškus“ ir „berniukiškus“, „moteriškus“ ir „vyriškus“, tarsi jų naudojimas sustiprintų asmens atstovavimą savo lyčiai, padarytų mus tikresniais vyrais ar tikresnėmis moterimis“, – sakė A. Smilgytė.
Atsakomybė – ir verslininkams
Yra ir daugiau produktų, suskirstytų pagal lytį – tai to paties gamintojo, tos pačios sudėties ir tą pačią funkciją atliekantys „moteriški“ ir „vyriški“ šampūnai, įvairūs kremai, taip pat rašikliai, paspirtukai, higienos prekės, skutimosi peiliukai ir panašiai.
Neretai moterims skirtos prekės būna šiek tiek brangesnės už analogiškas, skirtas vyrams.
„Viena vertus, verslų sukuriama prekių ir paslaugų pasiūla atspindi visuomenės nuostatas, bet tuo pat metu lyčių stereotipai ir toliau palaikomi bei skatinami. Tačiau tai nėra padėtis be išeities. Galime pažiūrėti į „Lego“ pavyzdį: ši organizacija aktyviai siekia atsisakyti lyčių stereotipų reklamuodami savo gamybą. Vadinasi, vaikai, matydami žaislus parduotuvių lentynose ar reklamose, nėra skatinami galvoti, kad konkretus žaislas jiems yra tinkamas dėl jų lyties. Taip vaikams atveriamos platesnės galimybės rinktis tai, kas jiems iš tiesų patinka ir atrodo įdomu. Taigi, verslų atsakomybė šiuo klausimu yra labai svarbi“, – tikino pašnekovė.
Tai – ne diskriminacija
Moterys, brangiau mokėdamos už tam tikras prekes, sumoka „rožinį mokestį“.
„Paprastai tariant, „rožinis mokestis“ yra padidinta kaina už prekes, kurios orientuotos į moteris. Neretai moterims skirtos prekės būna šiek tiek brangesnės už analogiškas, skirtas vyrams, ir tą kainų skirtumą vadiname „rožiniu mokesčiu“, – paaiškino A. Smilgytė.
Specialistė priminė, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis Lietuvoje – 13,6 proc., tad nors moterys uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai, už daugelį prekių sumoka brangiau.
„Siekiant lyčių lygybės, prekių skirstymas pagal lytis ir ypač skirtinga jų kainodara tikrai nepadeda. Prekių skirstymas pagal potencialių klientų lytis ir skirtingas kainų nustatymas atsižvelgiant į tai yra paremtas lyčių stereotipais, tai yra lyčių lygybės klausimas, tačiau ne diskriminacija“, – pažymėjo A. Smilgytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų2
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...