„Sveiki atvykę į Lietuvą“: kaip ukrainiečiams gauti naujus dokumentus

Konsulatas pasų negamina, tik išduoda, pabrėžia Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje konsulas Andrejus Kolomijecas. Eilės nėra priežastis nuleisti rankas, o ribotų galimybių žmonėms organizuojamas išvažiuojamasis konsulinis priėmimas.

– Andrejau Andrejevičiau, kaip pasikeitė jūsų gyvenimas ir darbas nuo vasario 24-osios?

– Pasikeitė iš esmės. Pakito gyvenimo prasmė: tai, apie ką anksčiau nesusimąstydavau, dabar įgauna labai svarbią prasmę. Nėra ką ir kalbėti apie didelį darbo krūvį: jis labai išaugo, daugybę klausimų reikia spręsti dabar, šiandien. Daug darbo yra susiję su pagalba mūsų piliečiams – ukrainiečiams, kurie šiuo metu yra Lietuvoje.

– Kokiais klausimais ukrainiečiai dažniausiai kreipiasi į jus?

– Dabar aktualiausi klausimai – užsienio paso išdavimas, paso galiojimo laiko pratęsimas, vaikų registravimo tėvų pase klausimai.

– Į Lietuvą iš okupuotų teritorijų atvyksta daug ukrainiečių, kurie apskritai neturi jokio dokumento arba jo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Ką galite jiems patarti, kokį dokumentą reikėtų gauti pirmiausia?

– Jei žmonės atvyksta į Lietuvą apskritai be dokumentų, bet yra patvirtinimas, kad jie – ukrainiečiai, mes įforminame ir išduodame pažymą / sertifikatą. Tai dokumentas ambasados blanke su asmens nuotrauka, kuriame ukrainietiškai ir angliškai parašyta, kad šis asmuo yra Ukrainos pilietis – vardas, pavardė, gimimo metai. Nuotrauka žymima mažu herbiniu antspaudu, o išdavusio dokumentą asmens parašas tvirtinamas didžiuoju herbiniu antspaudu. Ši pažyma galioja pusę metų. Tai pirmas dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę. Šis dokumentas jau galioja Lietuvoje, asmuo su šiuo dokumentu gali atsidaryti sąskaitą banke, su tokiais dokumentais aš jau siunčiau vaikus į Turkiją. Žinau, kad oro bendrovės su tokiu sertifikatu priima žmones į lėktuvą. Tai tarpinis dokumentas.

– Ar norint įforminti tokį sertifikatą reikia važiuoti į Vilnių?

– Taip, internetu toks dokumentas neišduodamas, nes jis tvirtinamas "drėgnu" antspaudu ir parašu. Paštu mes taip pat tokio dokumento nesiunčiame. Reikia pateikti savo 3,5 x 4,5 cm nuotrauką, kad galėtume ją įklijuoti į dokumentą, todėl būtina atvykti priėmimui į konsulatą.

– Kokius dokumentus reikia įsigyti paskui?

– Antrasis etapas – nuolatinio dokumento įforminimas. Konsuliniame skyriuje galima įforminti tik vieną dokumentą – biometrinį pasą. Vadinamojo vidaus paso mes negaminame ir niekada negaminome. Jį galima pagaminti tik Ukrainoje, bet šiuo metu Ukrainos migracinė tarnyba, vykdydama bandomąjį projektą, atidarė savo centrą Varšuvoje. Jis yra vienintelis Europoje, kur gaminamos tapatybės kortelės. Šiuo metu išduodamas tik toks dokumentas, ir ten taip pat galima išsyk išsiimti ir užsienio pasą.

– Varšuvos centre eilė labai didelė, sunku užsirašyti ir į elektroninę eilę. Ar neturite informacijos apie dar vieno tokio centro atidarymą Europoje?

– Tai priklauso nuo Migracijos tarnybos. Aš nuolat bendrauju su savo konsulinės tarnybos kolegomis ir bent jau mes tokios informacijos šiandien neturime.

– Per kiek laiko pagaminamas užsienio pasas?

– Mes žmonėms sakome, kad vidutinė dokumento pagaminimo trukmė yra trys mėnesiai. Žmogus atvyksta pas mus į priėmimą, užpildo elektroninę anketą, padaroma jo nuotrauka, elektroninis parašas, nuskenuojami pirštų atspaudai ir automatiškai šie duomenys perduodami į Kijevą. Ten duomenys apdorojami: tai trunka savaitę, kitą, paskui jau spausdinamas dokumentas. Paruoštas pasas perduodamas į Užsienio reikalų ministeriją, o ši dokumentą persiunčia mums. Iki vasario 24-osios diplomatinis paštas pas mus ateidavo kas mėnesį, dabar tai tapo gana sudėtinga.

– Jei pagaminti pasą reikia trijų mėnesių, tada į tai būtina atsižvelgti, žinant savo dokumento galiojimo laiką?

– Kalbant apie tapatybės pasą, pagal Ukrainos ministrų kabineto nutarimą, jei dokumento galiojimo laikas baigėsi po vasario 24-osios, dėl karinių veiksmų paso pratęsti nereikia, tai nėra įstatymo pažeidimas. O užsienio pasą mes pratęsiame taip pat pagal Ukrainos ministrų kabineto nutarimą. Vaikams galiojimo terminą pratęsiame ketveriems metams, o suaugusiesiems – penkeriems. Tačiau vis tiek, likus trims mėnesiams iki galiojimo termino pabaigos, reikia pateikti prašymą pratęsti šiuos dokumentus.

– Bet kuriuo atveju, reikia asmeniškai atvykti į ambasadą arba pasų centrą. Tačiau daug ukrainiečių, dažniausiai moterys, dirba ir jos turi kam nors palikti vaiką arba pasiimti jį kartu su savimi?

– Pasiimti vaiką kartu su savimi nebūtina, nereikalaujama, kad jis dalyvautų. Be to, mes turime sudarę priėmimo grafiką. Trečiadieniais priimame antroje dienos pusėje – nuo 14 iki 18 val., kartais net ir vėliau. Tie, kuriems patogu, gali atvykti pirmoje dienos pusėje (konsulo priėmimo grafikas skelbiamas ambasados tinklalapyje – L. B.).

– Deniso iš Charkovo srities klausimas. Jis iš okupuotos teritorijos išvyko kartu su motina, yra pirmos grupės invalidas, naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Ką daryti jam ir kitiems neįgaliems žmonėms? Ar yra kokių nors kitų variantų? Ar ir jie privalo važiuoti į Vilnių?

– Taip, važiuoti savarankiškai arba kreiptis dėl išvažiuojamojo konsulinio priėmimo. Iš esmės tai įmanoma. Tai atskira procedūra ir, suprantama, kalbama apie kurią nors išeiginę dieną. Mes svarstome šią galimybę. Pirmiausia ketiname tai padaryti Kaune, paskui – Klaipėdoje. Žinome apie šiuos sunkumus ir darome viską, kas įmanoma, kad padėtume savo piliečiams, nors tai toli gražu nėra paprasta, vis dėlto dirbame šia kryptimi.

– Juk svarbiausia, kad tai įmanoma, tiesa?

– Taip, tai įmanoma.

– Ponia Irina klausia, kokia yra leidimo nuolat gyventi dėl humanitarinės priežasties pratęsimo procedūra. Kovo 3-ioji, jos gautų Lietuvoje dokumentų galiojimo terminas, jau ne už kalnų.

– Šį klausimą reikėtų užduoti Lietuvos Respublikos migracijos tarnybai, tai ji pratęs šių dokumentų galiojimo terminą. Prieš dvi savaites buvau susitikęs su migracijos departamento direktore, mes aptarėme šį klausimą, ir direktorė pasakė, kad ukrainiečiams sunkumų nekils: pažyma bus pratęsta dar vieneriems metams beveik automatiškai. Mums žinoma, kad asmuo paštu gaus anketą, užpildys ir tada gaus naują registracijos pažymą. Galbūt tai bus ir ne plastikinė kortelė. Procedūra dar svarstoma.

– Ponia Viktorija, kuri yra ištekėjusi antrą kartą, domisi, kaip jos vyras gali įforminti jo auginamų vaikų tėvystę.

– Tai globa ar įvaikinimas?

– Paaiškinkite procedūrą abiem atvejais.

– Globą galima įforminti be vargo. Čia, Lietuvoje, nė vienas vaikas nėra likęs be globos. Net jei atvažiuoja su močiute ar seneliu. Lietuva juos registruoja kaip vaiko globėjus, visi vaikai yra įskaitoje.

Tačiau įvaikinimas – labai sudėtinga procedūra. Karo metu ji neveikia, konsulatas tuo neužsiima ir niekada neužsiėmė. Yra nacionalinė įvaikinimo tarnyba, su kuria mes bendradarbiaujame, tačiau įvaikinimu mes neužsiimame.

– Kaip pakeisti paso duomenis po skyrybų? Pavyzdžiui, pakeisti pavardę.

– Taip, būna ir tokių atvejų. Pirmiausia reikia pakeisti pavardę ukrainietiškame "vidaus" pase, tada pareiškėjas kreipiasi į mus su kortele arba šiuo pasu su pakeista pavarde ir, remdamiesi šiuo dokumentu, mes išduodame naują užsienio pasą. Tik taip.

– Ponia Marina išvyko iš Mariupolio per Rusijos Federaciją, bomba sugriovė jos namą, nužudė motiną, o Marina neteko kojos. Kaip ji gali įforminti motinos mirties pažymą?

– Šiuo atveju jai reikia kreiptis į Donecko srities Karinę administraciją, parašyti prašymą, jį užregistruoti ir tik tada gauti dokumentinį patvirtinimą.

– Ar įmanoma ukrainiečiui, jau turinčiam leidimą nuolat gyventi dėl humanitarinių priežasčių čia, Lietuvoje, išvažiuoti į kitą ES šalį arba į šalį, kuri nėra ES narė?

– Tai labiau Migracijos tarnybos kompetencijos klausimas. Vis dėlto galiu pasakyti, kad ukrainiečiai – laisvi žmonės ir gali išvažiuoti į kitą šalį, tačiau dviguba registracija nėra įmanoma, kaip ir neįmanoma gauti antros finansinės paramos. Vadinasi, reikia atsisakyti leidimo nuolat gyventi čia, Lietuvoje, o ten iš naujo užsiregistruoti. Europos Sąjungos bazė yra bendra, todėl išsyk bus matyti, kur žmogus registravosi. Todėl jei žmogus galutinai nusprendė pakeisti šalį, kurioje gyvens, geriausia atsisakyti leidimo nuolat gyventi čia ir kitoje šalyje iš naujo užsiregistruoti.

– Ką galite patarti ukrainiečiams, kurie į jus kreipiasi?

– Pirmiausia būti kantriems. Nors krūvis ir didelis, mes labai padedame žmonėms. Taip, aš suprantu, kad eilė gauti užsienio pasą yra labai didelė, tačiau kiekviena mūsų diena suplanuota kas 25 minutės, ir mes teikiame pagalbą nesantiems elektroninėje eilėje, tai taip pat labai didelis krūvis.

Dar sykį linkiu kantrybės ukrainiečiams. Tik pirmyn! Šlovė Ukrainai!

– Šlovė didvyriams!

Projektas „Sveiki atvykę į Lietuva“ iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.


Šiame straipsnyje: Andrejus Kolomijecasdokumentaiukrainiečiaikaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių