- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neretai vadovai yra kuruojamos srities ekspertai, o vadovavimo stiliaus išmoksta iš savo buvusių vadovų arba remiasi praktine patirtimi. Statistiniai duomenys rodo, kad vos 12 proc. tiki savo lyderystės įgūdžiais pokyčių valdymo ir sprendimų priėmimo srityse. Norint tobulinti vadovavimo kompetencijas Lietuvoje, ateities lyderiai turi pasukti galvas – pasirinkimų vos keletas.
Reikalingi įgūdžiai
Kalbėdama apie vadovų kasdienybę, Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pastebi, kad ji nėra paprasta, nes vadovams tenka užduotis matyti visą organizacijos paveikslą ir suprasti, kaip viename valdymo lygyje daromi sprendimai nulemia visos organizacijos rezultatą.
„Vadovai visuomet žongliruoja tarp savo padalinio lūkesčių ir tarp aukščiausio lygio vadovų keliamų tikslų, todėl nuo jų priklauso, kaip organizaciniai pokyčiai bus iškomunikuoti, suprasti ir įgyvendinami. Šioms kompetencijos reikia vadybos žinių ir praktinių įgūdžių, strateginio, kritinio mąstymo, verslumo ir įtakos lyderystės kompetencijų“, – teigia prof. dr. E. Gimžauskienė.
Vienas iš būdų ugdyti rinką atliepiančias lyderio kompetencijas – studijos universitete.
„Tiek Lietuvos, tiek pasaulio pramonėje vykstantys pokyčiai, prie kurių vadovai turi itin greitai prisitaikyti dažniausiai sukeliami technologijų plėtros, įskaitant žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos uždavinius ir skaitmeninę transformaciją“, – pasakoja prof. dr. E. Gimžauskienė.
Be vadybinio išsilavinimo
Platesnis išsilavinimas vadovams svarbus dėl to, nes neretai jais tampa specialistai, neturintys vadybinio išsilavinimo. Statistika rodo, kad net 87 proc. dabartinių vadovų norėtų būti turėję daugiau vadybos mokymų iki lemtingo karjeros šuolio. Tad papildomas mokymasis gali būti skirtas ne tik jau turimoms kompetencijoms atnaujinti, bet ir vadybos žinioms gilinti.
„Kadangi turiu inžinerinį išsilavinimą, visada jaučiau, kad noriu papildyti savo vadybos žinias per verslo prizmę“, – tikina KTU MBA studijų programos absolventas, įmonės LZT vadovas Mindaugas Milevičius.
Jis pažymi, kad studijos padėjo sustiprinti vadybos kompetencijas ir integruoti jas į techninį suvokimą, taip suteikiant galimybę geriau suprasti ir valdyti sudėtingus projektus ir verslo procesus.
„Pasikeitė ir mano mąstymas apie pokytį, nes, nepavykus prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, netaikant inovacijų, įmonė gali prarasti savo pozicijas. Iš tiesų, tik pokytis padeda judėti į priekį tiek darbuotojui, tiek įmonei“, – kalba M. Milevičius.
Svarbu: M. Milevičius pažymi, kad studijos padėjo sustiprinti vadybos kompetencijas ir integruoti jas į techninį suvokimą. / Asmeninio archyvo nuotr.
Naujos kompetencijos
Verslo administravimo diplomus dar vasarą atsiėmę įvairių įmonių vadovai tikina, kad įgytos žinios apie projektų valdymą ir inovacijų diegimą leidžia efektyviau valdyti pokyčius organizacijoje. Kai kurios iš įmonių, įgyvendindamos pokyčius, jau pasiekė reikšmingų rezultatų – pertvarkytos atlygio ir klientų aptarnavimo sistemos, kitaip organizuojamas darbas.
Pokyčių valdymo teorijos išmanymas padeda visų grandžių vadovams geriau pasiruošti.
„Pokyčių valdymo teorijos išmanymas padeda visų grandžių vadovams geriau pasiruošti pokyčiams, aiškiau suprasti jų etapus ir sėkmingai įtraukti savo komandas į pokyčių įgyvendinimą, siekiant bendro tikslo. Įgytomis žiniomis dalijuosi ir su savo komanda, kurios įsitraukimas lemia pokyčių sėkmę. Po studijų pradėjome kitaip dirbti vykdant strateginį planavimą, vystant naujus produktus ir procesus“, – apie studijų reikšmę kalba KTU absolventė, įmonės „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace.
Ši studijų programa, skirta vadovams, organizuojama per keturis tematinius laukus – tai strategija ir verslo modeliai, technologinės tendencijos ir transformacijos, organizacijos vystymas ir inovacijų valdymas. Įmonių vadovai sutaria, kad dar vienas didelis pranašumas, įgyjamas studijuojant, – galimybė išmokti kalbėti darbuotojų kalba.
„Kai kuriuos pokyčius, kurių reikšmę identifikavome, jau įgyvendinome, dar nemaža dalis bus įgyvendinta ateityje. Organizacijoje tiek kalbant apie pokyčių valdymą, tiek apie kitas veiklos sritis, bendravimas tarp skirtingų grandžių vadovų yra sklandus, kai kalbame ta pačia kalba, o universitetas mus moko tos pačios pokyčių valdymo kalbos“, – neslepia R. Žurauskaitė-Storace.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Putinai krauju srūva
Audringai 1941 m. vasarai skaičiuojant paskutines dienas, į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos pagaliau pasiekė „ant baudžiauninkų kaulų pastatytą“ monarchų ir revoliucionierių miestą ir, atkirtę vienintelį su išoriniu...
-
Partnerio pagaliukai1
Atėjęs į Seimą, partneris išvertė kišenes ir neva nuoširdžiai sakė, kad pagaliukų, su kuriais galima mušti, jau nebeturi, gal net rankytėse jų nėra laikęs. Niekas tuo netikėjo, bet dėjosi tikintys. Ypač tie, kam buvo ...
-
Andriukaitis: pacientas turi būti išgydytas, o ne siunčiamas vis pas kitą specialistą17
Sveikatos apsauga Lietuvoje, kaip ir visoje ES, – viena iš aštresnių temų daugumai žmonių. Naujausi „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad vis daugiau ES piliečių tikisi aktyvesnių veiksmų ES sveikatos srityje. Tačiau a...
-
Visvaldas Matijošaitis: merai, pakelkim galvas!264
Matau, kaip sunkiai sekasi pereiti prie svarbių valstybei klausimų ką tik suformuotai valdančiajai daugumai: tik pradėjo dirbti, bet jau įsivelta į bereikalingas diskusijas. Kad tik užimti laiką pigiomis intrigomis, bet ne tiesioginiu darbu. Turime vi...
-
Palangos meras: stintų valgymo sezonas atidarytas3
„Stintų valgymo sezonas atidarytas – skelbiu oficialiai“, – savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Startai ir niekstarčiai5
Kalbininkų pasiūlytas „niekstartis“ sportininkų žinomas kaip falšstartas: kai užimama netaisyklinga pradinė padėtis ir startuojama prieš teisėjo ženklą. Taip į kultūros ministro distanciją įšoko Šarūnas Bi...
-
Audito komitetas: greičio matuoklių diegimas kelia abejonių ir dėl efektyvumo, ir dėl skaidrumo3
Seimo Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės ataskaitą apie AB „Via Lietuva“ veiklą, skelbia, kad dabartinis finansavimo modelis ir priimami sprendimai ne tik neatitinka valstybės poreikių, bet ir kelia abejonių dėl l...
-
ES ekonomikos žvaigždė ar kometa? Parodys 2025-ieji1
Tirpstant paskutinėms metų dienoms, laikas atsigręžti – kokie šie besibaigiantys metai buvo Lietuvos ekonomikai, verslui, pramonei? Ką pavyko pasiekti ir kas pasisekė mažiau. ...
-
Dujų kameros aušra2
Į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos sparčiai judėjo priekin, o beviltišką kovą kovoję sovietai, turėdami po vieną šautuvą keturiems vyrams, netvarkingai traukėsi visu frontu. ...
-
Kai susitarti nebeįmanoma4
Gyvename tokiais laikais, kai daugelis žmonių nesutaria net dėl tų faktų, dėl kurių neabejota ilgus šimtmečius, – kad Žemė yra apvali ir kad ji sukasi apie Saulę. Sudėjus viso pasaulio judėjimus, kurie neigia šimtmečius pripa...