Jis abejojo, ar, nepaisant to, kad Astravo elektrinės statybvietėje vien tik šiemet jau yra buvę keletas incidentų, pavyktų sustabdyti jos statybas, nes kažin, ar tokiai iniciatyvai ir siekiams pritartų tarptautinės organizacijos, susijusios su branduoline energetika, įskaitant ir Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA).

„Bus, ko gero, kažkokių tų organizacijų pastebėjimų, kaip kad dažniausiai ir būna, bet griežto pasakymo, kad Astravo elektrinės paleisti negalima, tikriausiai nebus“, – teigė J. Augutis.

– Ką Lietuva, kuriai labiausiai gresia net ir menkiausi incidentai Astrave, galėtų padaryti vardan savo saugumo?

– Jei jau nebeįmanoma tos elektrinės statybos sustabdyti, reikia padaryti viską, kad ji būtų kuo saugesnė, kuo skaidresnė jos priežiūra ir eksploatacija. Mano galva, tikrai galima pasiekti, kad Astrave turėtų teisę lankytis ir Vakarų šalių, ir Lietuvos ekspertai.

Tačiau nemanau, kad ši elektrinė nebus eksploatuojama, jei Lietuva ir kitos Europos šalys atsisakytų pirkti elektrą iš jos. Tai – jau politiniai dalykai.

– Kokie dalykai, statant Astravo elektrinę, kelia didžiausią pavojų?

– Ji labai arti Vilniaus. Šalia teka Neris, ant kurios krantų be Vilniaus ir Kauno yra daugiau Lietuvos miestų.

Jei įvyktų avarijos, kurių metu ištekėtų skystos radioaktyvios medžiagos, tai jos patektų į gruntinius ir Neries vandenis.

Bet, žinoma, dabar geriau nekalbėti – kas būtų, jeigu būtų. Tik belieka apgailestauti, kad nepavyko užkirsti kelio statyti atominę elektrinę dabartinėje, labai netinkamoje aikštelėje.

– Bet keista, kad baltarusiai, patys nukentėję nuo Černobylio elektrinės katastrofos, nekelia triukšmo, neskaitant pavienių mokslininkų ar visuomenės veikėjų.

– Minskas ir kiti Baltarusijos didieji miestai nuo Astravo – kur kas toliau nei Vilnius. Be to, sprendimas statyti elektrinę būtent Astrave – neabejotinai su politine potekste.

– Kaip jums atrodo, kodėl Baltarusija, parinkdama savo atominei elektrinei aikštelę, neįsileido TATENOS ekspertų?

– TATENA – nors ir tarptautinė organizacija, jos sprendimai, nurodymai ar patarimai nėra privalomi. Ir Lietuva, ir kitos šalys už saugą atsakingos pačios. Nėra kategoriško reikalavimo, kad, jeigu TATENOS ekspertai nedalyvaus parenkant aikštelę, tai atominė elektrinė nebus joje statoma. Deja, ši, kaip ir kitos tarptautinės organizacijos, tokių galių neturi.

Jeigu Lietuvai tarptautinių organizacijų ekspertai pasakytų, kad Ignalinos atominė elektrinė uždaroma nesaugiai ir pateiktų kažkokius reikalavimus, tai, be abejo, mūsų šalis juos įvykdytų.

Baltarusija ir Rusija turi savas atominės energetikos priežiūros institucijas, kurioms paklūsta, o tarptautinių konvencijų jos nėra pasirašiusios.

– Ar Lietuva neatsidurs dvigubo pavojaus zonoje – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas dar bus nepasibaigęs, kai pradės veikti Astravo elektrinė (pirmąjį jos bloką numatoma paleisti 2018 m. pabaigoje)?

– Šie du objektai nėra tarpusavyje susiję: avarija viename kažin ar darytų įtaką avarijai kitame.

Tačiau Lietuvai derėtų pasistatyti daugiau kontrolės stočių su ankstyvojo perspėjimo sistema, kurios nuolatos tikrintų Neries vandenį.