Jei nelaimės kaltininkas nustatytas, kaip iš jo išsireikalauti, kad jis atlygintų žalą, plačiau pakomentavo NT agentūros „Rebaltic“ brokeris Vaidas Mickus. 

– Daugiabučio namo bendrosioms patalpoms yra atsakingas namo administratorius. Tačiau Dzūkų gatvės atveju butas priklauso savininkui, kuriame įvyko sprogimas. Bet kokiu atveju, jei įvykis nutiko privačiame bute, atsakomybė tenka šio buto savininkui. Jei įvykis nesusijęs su bendraisiais namo komunaliniais mazgais ar bendrąja nuosavybe, o savininkas savo bute tyčiniais ar netyčiniais veiksmais sukėlė žalą kitiems namo bendraturčiams, vienareikšmiškai atsakingas yra buto savininkas.

Ž. Gedvilos/ELTOS nuotr.

– Kas turi įvertinti nuostolius?

– Jei neklystu, šiuo atveju yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pavojingu būdu sugadinto turto. Jeigu bus nuspręsta pateikti kaltinimus ar pareikšti įtarimus buto savininkui, nukentėjusieji galės reikšti civilinį ieškinį kartu su baudžiamąja byla. Jei nusikaltimas nebūtų perduotas nagrinėti baudžiamajai bylai, turto savininkai ar draudimo bendrovės galės reikšti civilinius ieškinius šiam konkrečiam turto savininkui.

– Jeigu nutiktų tokia situacija, kad žmogus, kurio bute įvyko nelaimė, būtų nepakaltinamas, kas tada turėtų atlyginti žalą kitiems?

– Nepakaltinamumas yra labiau baudžiamosios teisės klausimas. Tačiau civilinės teisės atžvilgiu žala, sukelta asmens veiksmų, turi būti atlyginama kitiems. Turto žalos išieškojimas – atskiras procesas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo pripažintas pakaltinamu, ar ne. Žala vis tiek turi būti atlyginama, net jei asmuo būtų pripažintas nepakaltinamu.

– Kalbant apie naujesnės statybos daugiabučius, jei ten atsiranda statybinis brokas, kam reikėtų reikšti pretenzijas?

– Tokiu atveju situacija paprastesnė. Reikia identifikuoti, ar tai tikrai statybinis brokas, ar defektas sukeltas rangovo. Būsto įgijėjas per garantinį laikotarpį – 5, 10 arba 20 metų, priklausomai nuo defekto pobūdžio – gali reikšti pretenzijas statytojui. Jei statytojas yra neveiksnus, pretenzijos gali būti nukreiptos rangovui, pateikiant ekspertizės vertinimus ar faktinių aplinkybių konstatavimą pasitelkus antstolį. Reikėtų nurodyti defektus ir reikalauti jų ištaisymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra tam tikri terminai?

– Taip, bendras garantinis terminas yra penki metai. Inžineriniams ir komunikaciniams tinklams – paslėptiems darbams galioja dešimties metų terminas. O tyčia paslėptiems defektams taikomas 20 metų garantinis laikotarpis. Jei rangovas sąmoningai paslėpė defektą, gyventojai turi teisę per 20 metų reikalauti jį ištaisyti.

– Jei kalbėtume apie senus, avarinės būklės namus, kuriuose nutinka nelaimės, kieno atsakomybė tai būtų?

– Daugiabučiuose butai yra asmeninė nuosavybė, o išorė, balkonai ir inžineriniai tinklai – bendroji dalinė viso namo savininkų nuosavybė. Už tokių pastatų techninę priežiūrą atsakinga bendrija, būsto administratorius ar kitas valdytojas. Jei namas neprižiūrimas, atsakomybė tenka administratoriui.

– Ką daryti, jei gyventojai nesutinka su remontu ar renovacija, o nutinka nelaimė?

– Yra privaloma kaupti lėšas namo priežiūrai – tai kaupiamosios lėšos, kurios surenkamos iš gyventojų. Administratoriaus užduotis yra efektyviai organizuoti techninę priežiūrą. Nors renovacija dažniau problema senuose pastatuose, valstybė finansuoja būsto atnaujinimą, dalinai kompensuodama renovacijos išlaidas. Tai daroma motyvuojant gyventojus, tačiau privalomumo nėra.