- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl keturių darbo dienų per savaitę Lietuva dar ginčijasi, o štai už Atlanto Dominikoje didžioji dalis darbuotojų jau turės laisvus penktadienius. Tiesa, tik ateinančius pusę metų. Dirbti ne penkias dienas, o trumpiau, vis garsiau svarsto ir kai kurios Europos valstybės. LNK žurnalistas klausė Vilniaus gyventojų, ką jie mano apie trumpesnę darbo savaitę.
„Trumpos kelionės, išvykos, taip, laisvas laikas tikrai praverstų“, – teigė mergina.
„Manyčiau, taip. Mes šiaip patys esam ne iš Lietuvos, esam iš Airijos ir dirbam keturias dienas per savaitę. Labai patogus dalykas. Turi daugiau laiko laisvalaikiui su šeima. Aš turiu laisvą pirmadienį, tai gali atlikti reikalus, jeigu reikia, daugiau gali ir pašvęsti. Tom keturiom dienom dirbi valandėle ilgiau“, – pasakojo praeiviai.
„Vidurį savaitės, kokį trečiadienį, pavyzdžiui. Man asmeniškai, bent jau“, – į klausimą, kuri diena turėtų būti laisva atsakė vaikinas.
Naujausių apklausų duomenimis, daugiau nei 51 proc. pageidautų keturių dienų darbo savaitės. Tik ar tam ryžtųsi darbdaviai? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.
– Ar nėra lietuvių norai didesni už darbdavių galimybes?
– Aš esu nustebęs, kad tiek mažai žmonių norėtų dirbti trumpiau. Tikėjausi, kad 100 proc. bus. Bet tikriausiai iš apklausos duomenų mes matome, kad jaunimas yra labiau norintis dirbti mažiau už tą patį atlyginimą ir tai tikriausiai susiję su tam tikra menka patirtim darbo rinkoje. Tuo tarpu iš apklausos duomenų matosi, kad vidutinio arba vyresnio amžiaus žmonės supranta, kad trumpesnis darbas galėtų reikšti ir mažesnes pajamas. Aš vis dėlto galvoju, kad šita tema tokia truputį iš futurizmo. Negali paneigti, kad tikriausiai taip bus, bet kad tai būtų artimiausios ateities klausimas, na, labai stipriai abejočiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar kažkaip keistųsi darbdavių požiūris, jeigu būtų tas 100 proc., jeigu lietuviai aktyviau to norėtų?
– Na, vėlgi, jeigu manęs klaustų, ar aš norėčiau dirbti mažiau ir uždirbti tiek pat, manau, atsakymas, be abejonės, būtų teigiamas. Bet yra ekonominė realybė, kad visos Europos Sąjungos šalys ir dauguma pasaulio šalių dirba pagal penkių dienų darbo savaitę. Nes kai kurios Azijos šalys dirba šešias dienas per savaitę. Yra įmonių ir Lietuvoje, kurios apie tai galvoja.
– Na, bet yra tokių valstybių, šiandien galime kalbėti apie Dominikos Respubliką, kurioje dabar prasidėjo eksperimentas – pusę metų darbuotojai galės dirbti keturias dienas per savaitę. Kaip galvojate, kuo baigsis tas eksperimentas, ką pasirinks Dominikos Respublika? Ir ar mes galėtume į ją žiūrėti ar čia vėl yra kultūriniai skirtumai, darbo našumo skirtumai?
Bet visą laiką geriau dirbantis žmogus negu nedirbantis. Tai tada tas kalbėjimas apie keturių dienų darbo savaitę gali būt realus.
– Dominikos Respublika yra sala ir sunku žiūrėt, nes, pavyzdžiui, mes, kaip Lietuva, ypatingai eksportuojanti tiek paslaugas, tiek prekes, esam labai priklausomi nuo mūsų partnerių tiek Europos Sąjungoj, tiek kitose šalyse. Jeigu tavo visi partneriai, kur tu pardavinėji prekes, paslaugas, gyvena pagal penkių darbo dienų savaitę, be abejonės, bus gerokai sunkiau. Toks eksperimentas nenaujas, ispanai darė tokį eksperimentą su Europos komisijos pagalba, kur valstybinės institucijos dirbo trumpiau. Ir jis buvo pripažintas kaip nepavykęs eksperimentas. Nes pagrindinė problema buvo, kad žmonės tikisi gauti paslaugas penkias dienas per savaitę, ypatingai iš viešųjų institucijų. Tai yra tikriausiai mūsų gyvenimo būdo iššūkiai. Tai ne vien iššūkis darbdaviams, bet ir mums kaip gyventojams. Tai keistų mūsų mąstymą, kaip mes gyvename ir kol kas, panašu, kad vis dar yra noras gyventojams gauti paslaugas septynias dienas per savaitę, uždirbti daugiau, o ne dirbti mažiau.
– Galbūt robotizacija, skaitmenizacija tai pakeis?
– Aš net labiau kalbėčiau apie dirbtinio intelekto poveikį. Bet mes vėl kalbam apie tam tikrą futurizmą. Jeigu dirbtinis intelektas pasiteisins ta prasme, kad jis bus pigi priemonė, tai gali teoriškai susidaryt situacija, kada atsilaisvins darbo jėgos dalis. Bet visą laiką geriau dirbantis žmogus negu nedirbantis. Tai tada tas kalbėjimas apie keturių dienų darbo savaitę gali būt realus. Bet, vėlgi, jis turės bent jau regioniniu mastu kažkaip įsivyrauti ir tikriausiai mes pamatysime. Bet kaip ir su dirbtiniu intelektu mes nežinome atsakymų kol kas, kaip bus, tai tikriausiai ir su keturių dienų darbo savaite. Tai pažiūrėsim, ar tas futurizmas išsipildys, ar ne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: investicinė sąskaita padės žmonėms sušvelninti riziką
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Seime patvirtina investicinė sąskaita leis sušvelninti rizikas investuotojams. Anot jos, ši nauja priemonė leis subendrinti investuotos grąžos ir nuostolio rezultatą. ...
-
Vyriausybė Seimui teiks siūlymą kurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą
Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui įstatymų keitimo paketą, kuriuo siekia sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinti jos finansavimą bei tvarkytojų kompetenciją ir sumažinant verslo naštą vykdant atliekų apd...
-
VPT siūlo keisti išaugusios Nacionalinio stadiono kainos pasidalijimą2
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) siūlo keisti Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos sutartyje numatytą indeksuotos kainos pasidalijimą, taip pat neindeksuoti apie 7,2 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto. ...
-
Vyriausybei skyrus papildomų lėšų gynybai jos finansavimas pasiekė 3 proc. BVP2
Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Pritarta projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias u...
-
Oficialu: nuo rugsėjo keisis mokytojų atlyginimai2
Siekiant įgyvendinti nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimus, Ministrų kabinetas papildomai skyrė beveik 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Šiomis lėšomis mokytojų atlyginimai bus didinami nuo rugsėj...
-
Vyriausybė nutarė pakeisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką1
Trečiadienį Vyriausybė nutarė keisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką ir suvienodinant nutarimo sąlygas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais. ...
-
Vadovė: LRT finansavimo ribojimas atsitiktiniais ekonominiais rodikliais prieštarauja Konstitucijai1
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad siūlymas LRT skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto augimu gali prieštarauti Ko...
-
VGT: kasmetinė Lietuvos parama Ukrainai nebus mažesnė nei 190 mln. eurų
Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęs...
-
Seimo komitetas atmetė siūlymą kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus2
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė parlamentaro Justo Džiugelio siūlymą kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus, nes jau šiuo metu neteisėtas vertimasis bet kokia komercine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę. ...