- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo vietų ženkliai mažėja. Apie tai, kas darosi darbo rinkoje LNK žurnalistė Sandra Vilimaitė kalbėjosi su Užimtumo tarnybos atstove Brigita Blavaščiūniene.
– Ką matote, kas dabar darosi darbo rinkoje?
– Na, iš tiesų tendencijos šiek tiek keičiasi, nes įprastai didžiąją dalį laisvų darbo vietų registruodavo apdirbamosios pramonės įmonės, kurios ir būdavo didžiausi darbdaviai. Per šių metų mėnesius matome, kad laisvų darbo vietų, registruojamų būtent šito sektoriaus, mažėja ir per keturis mėnesius turėjome tiktai trečdalį visų užimtumo tarnyboje registruotų darbo vietų, kurios atkeliavo būtent iš šio sektoriaus. Tai kalbant apie apdirbamąją pramonę, mes kalbame tiek apie maisto ir gėrimų gamybą, apie siuvimo gamybą, apie metalo apdirbimo sektorių, baldų gamybą.
Na, ir čia norėčiau pastebėti, kad būtent baldų pramonėje laisvų darbo vietų sumažėjo per pusę. Per sausio-balandžio mėn. mes turėjome 1300 darbo vietų, kas yra pakankamai neįprasta šiam sektoriui, kuriame dirba daug įvairių profesijų darbuotojų, tas 1300 neatrodo labai didelis skaičius. Visgi reikia pastebėti, kad baldų pramonės įmonės veiklos nestabdo, tačiau mes matome tam tikrą sulėtėjimą ir galbūt galime pavadinti tai palaikomuoju lygiu, kas liečia darbo jėgos paklausą.
– O be baldų, kaip kitos sritys laikosi apdirbamosios pramonės?
– Kol kas didesnių blogėjimo tendencijų nepastebime, matomai galėtume teigti, kad visoje pramonėje matome stabilią padėtį, kas nereiškia plėtros. Tai daugiau palaikomasis lygis, o ne plėtros tendencija.
– Tai galima sakyti, kad ekonomikos pakilimo metu darbo vietų daugėjo, o dabar ir jaučiamas tas ekonomikos nuosmukis, nes tų darbo vietų mažėja?
– Taip, iš tiesų, kaip ir minėjau, kadangi plėtros tendencijų nėra, bent jau tam tikruose sektoriuose jų nesimato, tai matome daugiau palaikomąjį darbo jėgos paklausos lygį ir tų darbo vietų yra mažiau negu būdavo ekonominio pakilimo laikais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar numatomi kokie masiniai, grupiniai atleidimai?
– Šiais metais kalbant apie baldų pramonę, tai turėjome penkis pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose buvo minimi 209 darbuotojai. Palyginimui, 2022 metų sausio-gegužės mėn. turėjome tik du tokius pranešimus, kuriuose buvo kalbama tik apie 39 darbuotojus. Tačiau bendrai ypatingo signalo, kad būtų masinių atleidimų bumas, mes negalime kol kas pasakyti. Vis dėlto yra tendencija, kad įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus kaip galima ilgiau ir pralaukti tą sunkesnį laikotarpį, taip yra todėl, kad darbuotojų stygius – ypač tam tikrų profesijų – yra didelis. Todėl atleisti darbuotojus yra kraštutinis veiksmas, kurį nori atlikti įmonės. Ypač kalbant apie aukštos kvalifikacijos profesionalus, kurių, kaip žinia, rinkoje labai stinga ir tokių profesijų atstovai yra labai branginami ir laikomi iki paskutinės minutės.
– Jeigu užsakymų dabar mažėja, nėra tiek daug, vyksta darbų palaikymas, kas būna su tais darbuotojais, kurių nenorima atleisti? Ar jie tiesiog neturi darbo, mokamas atlyginimas, sumažinamas atlyginimas?
– Man sunku šitą vietą pakomentuoti, kadangi tie darbuotojai iki mūsų neateina. Jeigu jie nėra atleisti, tai jie darbo turi ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Tačiau matomai dėl gamybos apimčių ir užsakymų sumažėjimo, kas, tarkime, baldų pramonėje yra labai reaktyvus veiksmas ir į statybų sektorių, ir į banko paskolų reiškinį, tiksliau sakant į tai, kad žmonės nebegali įpirkti butų, reiškia negali ir nenori jų apstatyti.
– Apdirbamoji pramonė pasiūlydavo pusę visų darbo vietų. Gal dabar kažkas kitas pasiūlo daugiau darbo skelbimų?
– Taip, gegužę stebėjome pozicijų pasikeitimą, kai apdirbamoji pramonė, kaip darbo jėgos paklausos lyderis, užleido pozicijas didmeninei ir mažmeninei prekybai, taip pat užleido poziciją ir administravimo veiklų sektoriui, ir nusileido į trečiąją poziciją, kai tuo tarpu tiek prekybos, tiek administravimo įmonės iškilo į pirmą planą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius ėmėsi svarstyti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais, siūloma dar didinti
Vilniaus miesto taryba euro rinkliavos už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ir dviračiais projektą trečiadienį grąžino svarstyti komitetams. ...
-
Be jau išleistų milijonų, Baltijos šalys įvardijo įspūdingą sumą, būtiną „Rail Baltica“ statyboms
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ prašo dar 325 mln. eurų Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statyboms. ...
-
Dėl kabelio gedimo dalis Justiniškių gyventojų liko be elektros
Trečiadienio popietę daliai sostinės Justiniškių rajono gyventojų sutriko elektros tiekimas. ...
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
Trečiadienį „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) Seime pristatė Neries vandens kelio ateitį. Apie vandens kelio Vilnius–Kaunas laivybos perspektyvas diskutavo politikai, mokslininkai, ichtiologai, aplinkosaugininkai ir visuomenės ats...
-
Prezidento patarėjas: šiam sektoriui turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad šiuo metu keliams turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. Anot jo, kelių būklės klausimas yra vienas dažniausiai kelia...
-
Gyvybės draudimo išmokos: tyrimas atskleidė svarbų faktą
Tyrimas atskleidė, kad gyvybės draudimą turi daugiau nei pusė lietuvių, tačiau kas antras nežino apie visas taikomas apsaugas. Dauguma gyventojų mano, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama tik mirties bei nelaimių atvejais. Tačiau ekspe...
-
Hofmanas po gripo protrūkio paukštyne: turim imtis priemonių, kad neištiktų blogiausias scenarijus
Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad šios ligos protrūkis gali nei...
-
Vyriausybė pritarė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimui dar metams
Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad dar metams būtų pratęstos nacionalinės sankcijos rusams ir baltarusiams. ...
-
Po degalų akcizų padidinimo – ministro įžvalgos: rytoj gali nutikti, kad visi pilsis Lietuvoje
Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui. ...
-
Šadžius pavėlino mokesčių pakeitimų datą: ko tikėtis
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje. ...