Kogeneracinės elektrinės išgelbėtų nuo energijos bado

Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis kreipėsi į Ūkio ministrą Dainių Kreivį išreikšdamas susirūpinimą dėl energetinės situacijos Lietuvoje. Europarlamentaras primygtinai pasiūlė vienu iš prioritetinių energijos gamybos būdų laikyti biomase kūrenamas mažąsias kogeneracines elektrines.

„Apsirūpinimas elektros ir šilumos energija savo valstybės viduje būtų naudingas keliais aspektais. Pirmiausia – suteiktų energetinę nepriklausomybę, nes šiuo metu šilumai gaminti daugiausia naudojamos gamtinės dujos, o po 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir elektros energiją gaminsime naudojant gamtines dujas, kurias šiuo metu perkame iš vienintelio Rusijos dujų tiekėjo „Gazprom“. Antras, ne mažiau svarbus privalumas, kad atsiradus tokių elektrinių tinklui Lietuvoje, būtų sprendžiama nedarbo problema, ypač regionuose. Ir trečia – būtų racionaliai panaudojama šiuo metu dažnai paliekama supūti biomasė. Ne mažiau svarbu, kad išskaidžius energijos gamintojo tinklą, būtų išvengiama nuostolių, patiriamų elektros energijos perdavimo tinkle“, – argumentus, kodėl turėtume plėtoti tokių jėgainių statybą, išsakė Š. Birutis.

Europarlamentaras priminė praėjusių metų pabaigoje priimtą ES Klimato kaitos paketą, kuriuo siekiama iki 2020 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį sumažinti bent iki 20 proc. ir tiek pat padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Taigi kogeneracinės elektrinės padėtų pasiekti ir šio ES duoto įsipareigojimo.

„Norint įgyvendinti Klimato kaitos paketo tikslus bei stabilizuoti šilumos kainas ir pristabdyti šilumos energijos kainą vartotojams, Lietuvai būtina statyti kogeneracines jėgaines, gaminančias elektrą ir šilumą vartotojams. Pavyzdžiui, šiandien Europoje yra 418 komunalinių atliekų deginimo jėgainių, kuriose per metus miestams šildyti ir elektros energijai gaminti sukūrenama apie 58,5 mln. tonų atliekų. Lietuvoje per metus sukaupiamų 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, kurias kūrenant galima būtų pagaminti apie 30 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos“, – kreipimesi į ministrą teigė Š. Birutis.

Be abejo, didžiausi žaliavos kogeneacinėms elektrinėms klodai – tai biomasė, kurios didžiuliai kiekiai tiesiog paliekami sunykti. Mokslininkų duomenimis, atsižvelgiant į miškų kirtimų apimtis, aplinkosauginius ir technologinius kirtimo reikalavimus, vien tik valstybiniuose miškuose kasmet būtų galima panaudoti apie 0,49 mln. kub. metrų kirtimų atliekų. Panašų atliekų kiekį gautume ir privačiuose miškuose. Geras šaltinis kurui panaudojus išretintus ugdomus medynus, šakas, sausuolius ir t. t.

Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, savaime iškrentančių bei žuvusių medžių tūris visoje Lietuvoje yra 3,4 mln. kub. metrų. Didžiuliai kiekiai baltalksnynų irgi galėtų duoti beveik 8 mln. kub. metrų medienos. Išvysčius kogeneracines jėgaines, būtų galima didinti biomasei auginti skirtų karklų plantacijas, kuriose galima išauginti 25-30 t iš hektaro sausos biomasės, kai derlinguose Lietuvos miškuose išauga tik 10-15 t/ha biomasės. Bene mažiausiai duomenų apie kelmus bei šaknis, kuriuos irgi galima panaudoti kurui. Pasaulyje vykdomi moksliniai tyrimai, kaip šią medžių dalį paversti energija.

Europarlamentaras ministro paprašė išsamios informacijos, ar yra paruošta valstybės strategija mažos apimties kogeneracinių elektrinių statyboms? Kokios perspektyvos plėtoti iki 5-10 MW kombinuoto tipo termofikacines elektrines Lietuvoje? Kokios yra tokio tipo elektrinių finansavimo galimybės? Kiek planuojama panaudoti struktūrinės paramos mažos apimties kogeneracinėms jėgainėms statyti? Ar yra numatyta parama verslui, planuojančiam užsiimti 5-10 MW kombinuoto tipo termofikacinių elektrinių statyba?

Europoje mažos, biomase kūrenamos kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės tampa ypač populiarios. ES kogeneracinių elektrinių veikla yra reglamentuojama Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl termofikacijos skatinimo. Lietuvoje įsipareigota plėtoti efektyvių kogeneracinių jėgainių pajėgumus, skatinti šių jėgainių plėtrą, statybą ir modernizavimą, pasitelkiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei pasiekti, kad 2020 metais kogeneracinėse jėgainėse būtų gaminama ne mažiau kaip 75 proc. šilumos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių