„Vokietijos pusė geriausiai žino atsakymą į šitą klausimą, mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Savo modeliavimuose matome galimybę, kad apie trečdalį Vokietijos karių galėtų būti su šeimomis. Ruošiamės tokiam scenarijui, jeigu bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Taip jis kalbėjo į Lietuvą atvykus pirminiam Vokietijos brigados Lietuvoje elementui – maždaug 20 karių. Jie Lietuvoje gyvens nuomojamuose būstuose.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija, vokiečių karių apgyvendinimo kaštus padengs Berlynas, biuro nuomos – Lietuva.

Kalbėdamas apie būsimą vėliau atvykstančių karių apgyvendinimą, L. Kasčiūnas teigė, kad dėl tam reikalingų kaštų ir jų pasidalinimo dar deramasi su Vokietija.

„Mes turime aiškų planą tiek karinės infrastruktūros prasme, tiek esame pasirengę atliepti poreikį civilinėje infrastruktūroje. Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze, ten bus daugiausiai investicijų, ten bus tam tikrų infrastruktūrinių projektų“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Mes esame procese, esame ir kaštų pasidalinimo procese“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas teigė, kad Berlynas tebeskaičiuoja, kiek vokiečių karių šeimų norės persikelti į Lietuvą.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vokietijos 45-ąją brigadą tikimasi sudaryti iš savanoriškai ketinančių atvykti karių.

„Šiuo metu mes turime labai daug savanorių, kurie nori atvykti į Lietuvą. Visi, kurie čia šiandien atvyko, tą padarė savanoriškai“, – sakė generolas leitenantas.

Planuojama, kad spalį į Lietuvą atvyks dar 150 Vokietijos karių.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Dėmesys – Rūdninkams

Pasak L. Kasčiūno, Rūdninkų poligonas taps vokiečių brigados centru.

„Rūdninkų poligonas bus daugiausiai skirtas šios brigados reikmėms, kariniam rengimui. Jau dabar ruošiamos šaudyklos, kelių tinklas ir kita infrastruktūra, reikalinga treniruotėms“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

L. Kasčiūno teigimu, Vokietijos brigados poreikiams numatyta per artimiausiais metais skirti apie 800 mln. eurų.

„800 mln. yra kryptis, kurios reikės visam šitam dideliam procesui“, – kalbėjo ministras.

Vokietija iki 2027 metų yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.

Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.

Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

„Tai yra sąmoningas sprendimas. (...) Tai bus rotacinis batalionas, čia turime kolegas iš Nyderlandų ir Norvegijos, tik jis nebesivadins priešakinių pajėgų batalionu (eFP)“, – sakė A. Maisas.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Prioritetas – infrastruktūra

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) žurnalistams teigė, kad brigada ne tik sustiprins Lietuvos saugumą, „bet ir užtikrins mūsų valstybių gerus santykius“.

„Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai pareiškė diplomatas.

Pirminiam Vokietijos brigados elementui vadovauja pulkininkas Andre Hastenrathas (Andrė Hastenratas). Jis žurnalistams teigė apgyvendinimo vietą susiradęs per nekilnojamojo turto agentus. Tą, pasak jo, jau padarė ir dalis kolegų.

„Tai nebuvo didelis iššūkis, nesusidūrėme su kokiomis nors problemomis. Čia aš jau tarnavau ir nudžiugau pamatęs pažįstamus veidus“, – kalbėjo karys.

Vokiečių karių grupė įsikurs Vilniuje, jie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius.

„Aš tą regioną apie Ruklą jau pažįstu. (...) Apie Rūdninkus dar sužinosiu daugiau. 2023 metų vasarį gavau naujausią informaciją, kas ten vyksta. Pažiūrėsime, kas ten vyksta dabar, kartu su lietuviais partneriais įvertinsime, ar tos gaires, kurias nurodėme pernai gruodį, yra įgyvendinamos, nes infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių“, – kalbėjo A. Hastenrathas.

Vokietija skaičiuoja, kad iš viso į Lietuvą atvyks 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių.

Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai Šalčininkų rajone ir Rukla Jonavos rajone. Kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.