„Jeigu trumpai ir aiškiai – iš esmės 2023 m. mūsų kibernetinio saugumo­ situacija vertinama kaip stabili, tačiau nesuteikianti garantijų ateičiai. Kibernetinis saugumas turi likti prioritetine Lietuvoje vykstančių skaitmenizacijos procesų dalimi“, – trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, didžiausią įtaką šalies kibernetinio saugumo situacijai pernai darė geopolitiniai iššūkiai ir naujausių technologijų – dirbtinio intelekto – plėtra.

L. Kasčiūnas taip pat įvardijo, kokiomis kryptimis Krašto apsaugos ministerija (KAM) toliau dirbs, siekiant stiprinti šalies institucijų kibernetinį saugumą. Ministras pažymėjo, jog siekiant atliepti besikeičiančią situaciją kariuomenės struktūrose įsteigta Kibernetinės gynybos valdyba, pradėsianti veiklą jau nuo 2025 m. pradžios.

„Be jokios abejonės, atsiranda dar vienas domenas, kur mes turėsime pajėgumą, organizuosime savo valstybės gynyba iš kariuomenės pusės“, – kalbėjo KAM vadovas.

„Antra kryptis – susijusi su kritinių valstybės paslaugų atsparumo didinimu, su tam tikru teisiniu reglamentavimu. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė naujai Kibernetinio saugumo įstatymo redakcijai, kuria perkeliamos tam tikros Europos Sąjungos tinklų, informacinių sistemų direktyvos nuostatos“, – tęsė jis, pažymėdamas, jog šie įstatyminiai pokyčiai sustiprintų Nacionalinį kibernetinio saugumo centro (NKSC) bei kitų atsakingų institucijų funkcijas, numatytų daugiau atsakomybių tokių įstaigų vadovams.

Taip pat, akcentavo L. Kasčiūnas, toliau yra įgyvendinama Nacionalinė kibernetinio saugumo plėtros programa, kuri stiprina viešojo sektoriaus gebėjimus tinkamai reaguoti į kibernetinius incidentus.

„Šiomis trimis kryptimis mes dabar ir judėsime, kad kitais metais atsispindėtume ataskaitoje dar atsparesni“, – apibendrino ministras.

ELTA primena, kad trečiadienį KAM ir NKSC pristatė Vyriausybei 2023 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą.

NKSC duomenimis, pernai buvo registruoti 2378 kibernetiniai incidentai – 2022 m. registruota 3360. Ir nors bendras atakų skaičius mažėja, skaičiuojama, jog auga vidutinės rizikos incidentų skaičius – 2022 m. jų fiksuota 33, o 2023 m. – 37.

Daugiausiai incidentų fiksuota vasarą – pikas pasiektas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui.