Vilnietis Ryszardas Rotkiewiczius buvo pirmasis, kuris nuėjo į Vilniaus civilinę metrikaciją ir parašė prašymą, kad nori pavardės, kokią turėjo jo senelis. Jis sako pavardę ketino keisti ne vienus metus, netgi planavo kreiptis į teismą: „Lietuvių kalba mano vardas ir pavardė yra iškraipyta. Net, norint pagauti lenkų kalbai artimą skambesį, turėjau tašką dėti ant raidės „e“: kad būtų ne Rotkevič, o Rotkėvič.“

Vyras skaičiuoja, kad naują pasą, kur jo pavardė bus parašyta su „w“, gaus maždaug už keturių mėnesių.

Pakeisti pavardę prašo ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska: „Labai svarbus yra asmens identitetas, kai mes kalbame apie vardą ir pavardę. Pvz., asmeniškai lankiau lenkišką gimnaziją Vilniuje, dvylika metų tikrai identifikavau save kaip Eweliną su „w“.“

Vilniaus rajone pakalbinome Lietuvos lenkus, ar jie taip pat norėtų pasikeisti pavardes savo asmens dokumentuose. Dalis sako keisiantys, tačiau kiti nemato reikalo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Man atrodo, kad kaip buvo, taip buvo gerai. Kam reikia, tas pasikeis“, – sako gyventoja.

„Kam man reikia? Man jau 70 metų...“ – priduria kita moteris.

Man atrodo, kad kaip buvo, taip buvo gerai. Kam reikia, tas pasikeis.

Dėl įteisintos originalios vardų ir pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis, Seimo „valstiečiai“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šis prašymą grąžino tobulinti. „Valstiečiai“ žada nepasiduoti, rinks parašus iš naujo ir kreipsis dar kartą.

„Padaryta didžiulė žala Lietuvos valstybingumui ir teritoriniam vientisumui. Kalbinis vientisumas suponuoja ir teritorinį vientisumą. Tai neatskiriami dalykai. Toje teritorijoje visi turime kalbėti viena valstybine kalba ir ypač atsižymėti savo asmenybę viena valstybine kalba“, – sako Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Opozicija turi ir daugiau pastabų. Kol pas pasikeisti pavardę į originalią gali ne visi lenkia. Teisės aktuose kol kas nenumatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinių ženklų. Pasak Agnės Širinskienės, pastabų dokumentui turėjo ir Seimo Teisės departamentas.

„Buvo pasirinktos atskiros raidės, todėl lenkų tautybės asmenys, kurie turi kitokių raidžių, nebūdingų lietuvių abėcėlei, lieka diskriminuojami. Jie negali susitvarkyti savo dokumentų ir originaliai rašyti lenkų kalba“, – susidariusią diskriminacinę situaciją komentuoja Seimo narė A.Širinskienė.

Tie, kurie gali ir nori pasikeisti pavardę, turi kreiptis į vietinį metrikacijos skyrių.

„Asmuo kreipiasi į Civilinės metrikacijos skyrių, tai gali padaryti arba gyvai, arba elektroniniu būdu. Užpildo prašymą ir jis atitinkamai yra išnagrinėjamas. Po prašymo išnagrinėjimo įsijungia tas pats mechanizmas, kaip ir bet kuriai ištekėjusiai Lietuvos Respublikos pilietei: asmens tapatybės kortelę arba pasą, asmens vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus gali keistis, jei mato poreikį“, – sako E.Dobrovolska.

Pastaraisiais duomenimis į Vilniaus civilinės metrikacijos skyrių su prašymais pakeisti pavardžių rašybas asmens dokumentuose kreipėsi dešimt tautinių mažumų atstovų.