Lietuvos banko vadovas pasiruošęs išklausyti prezidento Gitano Nausėdos minčių, iš kur gauti reikiamus milijardus gynybai. Tarp siūlymų – labiau įdarbinti gyventojų bankuose laikomus indėlius.

„16,5 mlrd. eurų yra einamieji indėliai, šie pinigai nėra naudojami paskoloms išduoti“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentūra ramina, kad gyventojų pinigų niekas nelies. Viskas atrodytų taip: žmogus dalį savo santaupų galėtų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose. Šios lėšos būtų pasiekiamos bet kada, tačiau už jas, kitaip nei už paprastus einamuosius indėlius, būtų mokamos palūkanos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuomet per teisinius mechanizmus gyventojų santaupos taupomosiose sąskaitose galėtų būti paskolinamos ILTEI, o ILTĖ investuotų į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus, tokiu būdu suveiktų vidaus resursais paskatintas ekonomikos augimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Žiūriu pozityviai, o potencialą šios priemonės reikia įsivertinti darbiniame procese“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Tačiau ne taip pozityviai į šį siūlymą žiūri ekonomistai.

„Jeigu Lietuvoje bus galimybių investuoti, bus kažkokie projektai, susiję su, pavyzdžiui, gynybos pramonės vystymu, tai arba komerciniai bankai, arba ILTĖ turbūt norės ir galės finansuoti tuos projektus, bet tai indėliai niekaip čia nedalyvauja“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr. 

„Nei Prezidentūra, nei Vyriausybė, nei kiti valdininkai nežinos geriau nei komerciniai bankai, kur padėti tuos indėlius ir ką su jais daryti“, – tikino ekonomistas Algirdas Bartkus.

„Vienintelis būdas, kaip iš tiesų didesnę dalį indėlių nukreipti į krašto apsaugos finansavimą, yra paskatinti gyventojus ir toliau investuoti į gynybos obligacijas“, – teigė N. Mačiulis.

Tačiau šias obligacijas žmonės perka vangiai. Kol kas investuota tik kiek daugiau nei 16,5 milijono eurų. Palūkanos nėra didelės – 2 procentai. Valstybė rinkose skolinasi už daugiau – 3–3,5 procento. Terminuotų indėlių palūkanos bankuose kol kas taip pat didesnės.

„Matant rezultatus, kad skolinta yra tik keliolika milijonų eurų, be abejo šitoje vietoje matyt reikėtų peržiūrėti, ar tai galėtų būti palūkanų norma, susieta su infliacija ar kitais būdais. Čia, matyt, reikėtų gilesnės diskusijos“, – nurodė V. Augustinavičius.

„Jeigu mes norime, kad tas dalykas būtų patrauklus, jis turi turėti tas patrauklias sąlygas“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Dabartiniai valdantieji jau svarsto palūkanų procentą už gynybos obligacijas didinti.

„Tie trys procentai turbūt pritrauktų daugiau žmonių, kurie gali ir nori investuoti ar savo santaupas, ar savo investicinį kapitalą į Lietuvos gynybos obligacijas“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti.

„Turėsiu pokalbį ir su premjeru, ir su finansų ministru. Manau, kad pakankamai intensyviai vyksta procesas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr. 

Kadangi eurų prisispausdinti Lietuva negali, taip pat siūloma lėšų gynybai gauti ir naudojant Lietuvos valiutos atsargas. Lietuva turi 7 milijardų eurų rezervą. Dar norima keisti įstatymą, kad Lietuvos bankas valstybei mokėtų didesnę pelno dalį.

„Lietuvos bankas yra pasirengęs didesnę dalį grąžos, investuojant užsienio atsargas, skirti valstybės biudžetui, konkrečiai – gynybos finansavimui“, – aiškino V. Augustinavičius.

Tačiau kiek tos įmokos galėtų didėti, Lietuvos banko vadovas tyli. 2023 metais Lietuvos bankas uždirbo 20 milijonų eurų.

„Neskubėkime, finansiniai metai pasibaigė, bet nepasibaigė auditas, nepriimti atitinkami sprendimai, todėl dabar tikrai nekalbėsiu apie konkrečius skaičius“, – tvirtino G. Šimkus.

Lietuvos banko vadovas siūlo peržiūrėti, ar tikrai tikslinga turėti tiek daug įvairiausių mokestinių lengvatų, pavyzdžiui, lengvatą mažoms įmonėms. Tuo esą piktnaudžiaujama, kai didelę įmonę bandoma pateikti kaip mažą.

„Valstybė gauna mažiau pelno mokesčio, nenoriu sumeluoti, bet kalba eina kažkur apie pusę milijardo eurų“, – sakė G. Šimkus.

Svarbiausia, pasak prezidento, neužkrauti gyventojų naujais mokesčiais, tad siūlo tiesiog daugiau skolintis.

„Vienas iš svarbiausių ir greičiausių sprendimų pradžioje – skirti didesnį dėmesį būtent papildomam skolinimuisi gynybai finansuoti, ypač iki tol, kol atsiras bendri Europos Sąjungos mechanizmai, kai per juos Lietuva tada galėtų refinansuoti savarankišku būdu pasiskolintas lėšas“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Valstybė gauna mažiau pelno mokesčio, nenoriu sumeluoti, bet kalba eina kažkur apie pusę milijardo eurų.

Ekonomistai valdžią perspėja nepersistengti.

„Ateis labai greitai tas laiko tarpas, kokių 10 metų bėgyje, kada visos iš ekonomikos augimo gautos papildomos injekcijos į šalies biudžetą bus nukreiptos greičiausiai, kad skolos aptarnavimui“, – sakė A. Bartkus.

Rėžia ir nemalonią tiesą – užsibrėžus tokius ambicingus tikslus, mokesčius didinti greičiausiai teks.

„Nors ir politikai dabar nenori apie tai diskutuoti, bet turbūt reikės kalbėti apie tai, ar reikia keisti mokesčių sistemą, ar reikės didesnių mokesčių tam, kad būtų ilguoju laikotarpiu finansuojama tinkamai krašto apsauga“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Valdžia tradiciškai nepamiršta ir šešėlinės ekonomikos.

„Prezidento ir Lietuvos banko nuomonė visiškai sutapo dėl priemonių taikymo, taikant ir eliminuojant PVM sukčiavimo sumas. Tai yra sumažinant šešėlinę ekonomiką“, – nurodė V. Augustinavičius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau šią savaitę sakė, kad galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius įvardyti dar per anksti.