„Pačią diskusiją vertinu labai pozityviai. (...) Aš esu fanas (pasiūlymo – ELTA), kad turėtume ilgesnę nei 9 mėnesių tarnybą. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kaip visuomenė į tai pasižiūrės, ir kokios yra mūsų galimybės“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.

„Be abejo, ilgesnė tarnyba suteiktų galimybę geriau paruošti karį“, – pažymėjo jis.

Visgi, kariuomenės vadas pažymi – skubotų sprendimų šiuo klausimu reikėtų išvengti. Anot jo, diskusijų metu galėtų išryškėti galimi sprendimai dėl šauktinių tarnybos.

„Jeigu eina kalba apie visuotinę gynybą, kad norime, kad kuo daugiau karių ir jaunų piliečių turėtų bazinį karinį parengimą, tai tą balansą reikia rasti. Manyčiau, dabar galbūt reikia neskubėti su konkrečiais ar finaliniais sprendimais, reikėtų pradėti diskutuoti ir turbūt diskusijos metu viskas išsirutulios ir susižinosime. Bet aš ne prieš“, – patikino jis.

Privaloma moterų tarnyba – 5-10 metų klausimas

Tuo metu paklaustas apie privalomą moterų šaukimą atlikti karinės prievolės, R. Vaikšnoras leidžia suprasti, kad tai – ne artimiausių dienų klausimas. Anot generolo, pirmiausiai reikėtų išspręsti visas problemas, susijusias su vaikinų šaukimu, o po to spręsti ir dėl merginų tarnybos.

„Čia, turbūt, laiko klausimas. Bet tai nėra 1-2 metų klausimas, tai kokių 5-10 metų klausimas“, – prognozavo kariuomenės vadas.

Aš esu fanas, kad turėtume ilgesnę nei 9 mėnesių tarnybą. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kaip visuomenė į tai pasižiūrės, ir kokios yra mūsų galimybės.

„Iniciatyvos yra geros ir jos yra svarstytinos“, – pridūrė jis.

Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo.

„Tarnyba turi būti metai, gal ir dviejų metų“, – teigė jis, pažymėdamas, jog taip tarnyba taptų efektyvesnė.

ELTA primena, kad liepos mėnesį Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių.

Šįmet į privalomąją tarnybą ketinama pašaukti per 3,8 tūkst. jaunuolių. Kasmet šis skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. tarnauti bus kviečiama daugiau kaip 6 tūkst. prievolininkų – ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų. KAM vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.

Kariuomenės vadas: 4 proc. nuo BVP gynybai leistų kalbėti apie diviziją iki 2030 m.

Lietuvos kariuomenės vadas sako, jog skiriant 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, nacionalinė divizija galėtų įgyti visą operacinį pajėgumą kaip ir planuota – iki 2030 metų.

„Visi suprantame, kad nacionalinės divizijos formavimas ir jos pilno operacinio pajėgumo pasiekimas iki 2030 metų yra pats pagrindinis klausimas. Tas procentas leis mums nenutempti (procesų – ELTA) į 2035–2040 metus, kaip galbūt būtų buvę su mažesniais procentais, bet daugiau mažiau pasiekti iki 2030 metų“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.

„4 procentai būtų tiktai startinė pozicija toliau kalbėti (apie 2030 metus – ELTA). Kas buvo prieš tai, tai labai didelis šuolis, bet mes turėtume galvoti ir apie didesnius procentus, jei norime padaryti laiku“, – pridūrė jis.

Anot generolo, padidintas finansavimas krašto apsaugai taip pat paspartintų svarbius gynybos įsigijimus.

„4 procentai yra geras pasiekimas, gera deklaracija. Manau, kad tai labai pagelbės (paspartinti – ELTA) tuos planus ir projektus, kurie jau yra suplanuoti įgyvendinti anksčiau – ypatingai aukštesnes technologijas turinčių pajėgumų vystymą“, – kalbėjo R. Vaikšnoras, nurodydamas, jog gaunant didesnius asignavimus būtų galima sumokėti avansus už įsigyjamą techniką.

ELTA primena, kad po spalį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda yra teigęs, jog norint suformuoti diviziją iki 2030 m., asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

Vyriausybei pakoregavus 2025 m. biudžeto projektą ir 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, Lietuvos krašto apsaugos finansavimo dydis šįmet sieks 3,91 proc. nuo BVP.

Steigti Lietuvos kariuomenės diviziją VGT nutarė dar pernai gegužę.