- Gabrielė Grigošaitytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone pusė lietuvių per visus metus taip ir neatsivertė knygos. Anot Eurostat apklausos, knygų perskaitome mažiau nei estai, norvegai ar Europos Sąjungos vidurkis. Švietimo ir ekonomikos ministrės dėl to nesidžiaugia. Norint būti inovatyviai šaliai, reikia skaityti daugiau. Ką skaito patys politikai ir ką rekomenduoja rašytojai?
Laikui bėgant keičiasi ne tik skonis, bet ir skaitymo įpročiai.
„Stengiuosi kiekvieną, kas antrą dieną, kad ir pusvalandį prisėsti, man visai padeda užmigti“, – pasakojo vilnietis Jurgis.
Atsiversti knygos kai kam nepavyksta ir per visus metus.
„Mes esame Europos vidurkis. Mums iki Liuksemburgo, Danijos ir Estijos reiktų daugiau paskaityti“, – teigė „ALG knygynų“ direktorė Jurga Sakalauskaitė.
O tiksliau, bent vieną knygą per metus perskaitė 52 proc. lietuvių. 1 proc. mažiau nei ES vidurkis. Švietimo ministrei belieka apgailestauti.
„Aišku, norėtųsi, kad būtų daugiau“, – tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Dėl skaitymo, skaičiavimo reikia mums padirbėti, jeigu norime inovatyvią, gerai uždirbančių žmonių, valstybę sukurti.
Liuksemburge skaitančių daugiausia – 75 proc. Norvegai, estai, švedai taip pat lenkia lietuvius – bent vieną knygą perskaitė per 70 proc.
„Dėl skaitymo, skaičiavimo reikia mums padirbėti, jeigu norime inovatyvią, gerai uždirbančių žmonių, valstybę sukurti“, – nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bet ir ministrų skaitymo įpročiai – nebūtinai stiprūs.
„Taip, atsiverčiu, retai, bet atsiverčiu, prie lovos guli“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Tikrai rasiu laiko, kada kelionėje ar vakare paskaityti. Greitai užmiegi, kai pradedi skaityti“, – šnekėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Apklausa rodo, kad neturime ir knygų aistruolių. 10 ir daugiau knygų įveikia tik 11 proc. gyventojų, o tarp jaunimo tokių – vos 9 proc.
„Sakyčiau, laiko stoka ir kiti prioritetai – svarbiau pasirūpinti vaikais ar paruošti valgyti, nei atsisėsti ir paskaityti“, – kalbėjo vilnietis Lukas.
Trūksta ne tik laiko, žmonės neišsirenka ir ką skaityti.
„Kadangi buvau lietuvių kalbos mokytoja, su vaikais daug dirbau. Tai yra tos prievartos, reikia skaityti, jie atsineša nenorą, nes tai privaloma“, – aiškino vilnietė Janina.
„Kiek esu matęs privalomuosius sąrašus, su visa pagarba literatūros kritikams, ten truputį trūksta šiuolaikinių knygų“, – pabrėžė rašytojas Tomas Dirgėla.
Bet yra ir manančių, kad Kristijono Donelaičio „Metus“ ar kitas senas knygas reikia palikti. Literatūra mokykloje neturi pataikauti.
„Nemanau, kad mokykloje kūriniai prasti. Nesutinku, kad reikėtų suprimityvinti ar suvulgarinti sąrašą, jog įtiktum bukam skaitytojui. Skaitytojas turi priaugti iki kūrinių, o ne kūriniai nusileisti iki skaitytojo skonio“, – aiškino rašytoja Vaiva Rykštaitė.
Nors skaitymo mastais vidutiniai europiečiai pralenkia lietuvius, fiziniai knygynai, panašu, niekur nedings.
„Mūsų pardavimai auga. Ateina vis daugiau žmonių, siečiau tai su tuo, kad žmonės skaito, supranta, jog reikia daugiau skaityti, su naujai išleidžiamomis knygomis“, – tvirtino „ALG knygynų“ direktorė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Per pandemiją lietuviai graibstė receptų knygas ir mokėsi gaminimo. Dabar perkamiausios – istorijos, biografijos knygos.
„Paskaitinėju Donaldo Trumpo patarėjo knygą, kuri leidžia labiau suvokti prezidento D. Trumpo mąstymą“, – šnekėjo krašto apsaugos ministras.
„Liko dar keletas puslapių „Šaltinis“, niekaip negaliu pabaigti, bet labai gera, sukrečianti knyga apie architektus ir ne tik“, – sakė A. Armonaitė.
„Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“, – ji daug pamokanti“, – teigė žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
Kad knygos būtų ne prievolė, o pomėgis, rašytojai siūlo akių raumenis mankštinti dar vaikystėje – ir vaikams, ir tėvams.
„Siūlau, pirmiausia, jums, tėčiai, mamos, seneliai ir močiutės, atsiversti knygas ir rodyti vaikui pavyzdį ne tik žodžiais, bet ir gyvai“, – nurodė T. Dirgėla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltos Kūčios aplankė dalį Lietuvos: šie regionai gali džiaugtis labiausiai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kūčių rytą rytiniuose šalies pakraščiuose buvo susidariusi sniego danga. ...
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai5
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes11
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...
-
Tikisi, kad per šventes pasienyje bus ramu: pareigūnai pasiruošę bet kokiam scenarijui
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad švenčių dienomis sieną norinčių kirsti migrantų srautai neturėtų išaugti. Visgi, pasak jo, pareigūnai ir toliau dirba sustiprintu režimu ir yra pasirengę ...
-
Per pusantrų metų pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų8
Vykdant Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje jau pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų. ...
-
Gruodžio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 24-oji, antradienis, 52 savaitė. ...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Radviliškietis aštuonerius metus neapsiperka parduotuvėse4
Dabar daugelis žmonių tarsi išprotėję bėga į prekybos centrus, ruošiasi Kalėdoms, sudarinėja didelius pirkinių sąrašus – ką padės ant Kalėdų stalo, kokius patiekalus gamins. O radviliškietis Sandrius Ungurys prop...
-
Indra per pusmetį palaidojo abu savo vaikus: nežinau, ar kada nors pavyks gyventi taip, kaip gyvenau8
Šventų Kalėdų laukimas daugeliui šeimų primena pasaką – namuose papuošta didžiulė eglė, kalėdinės giesmės fone, mama su vaikais kepa imbierinius sausainius, kurių aromatas pasklinda po visus namus, o šventinį ryt...