Dėl lietaus – ir nuošliaužos

Alytaus rajone, Dobilo sodo bendrijoje, lietus viską taip plovė, kad susidarė nuošliaužos ir vos nenugriuvo namas. Alytaus rajono gyventojai to dar nebuvo matę – nuslinko didžiulis kalnas. Laimei, žmonių tuo metu viduje nebuvo. Šiuo metu kelios sodybos pavojuje, į vietą renkasi specialistai.

Be to, trijuose šalies regionuose lietus sugebėjo taip paplauti asfaltuotus kelius, kad važiuojamoji dalis staiga nugarmėjo su stipria srove. Štai Alytaus rajono kelio ruože atsivėrė milžiniška duobė, į kurią sugriuvo asfaltas. Panaši nelaimė įvyko ir Kaišiadorių rajone – dalies asfalto tiesiog nebeliko, atsirado vandens upė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nukentėjo bijūnai

LNK žurnalistai lankėsi Vilniaus rajone, vienoje iš sodų bendrijų. Vieno sodo šeimininkai pensininkai Regimantas ir Dalia tikino didelių nuostolių dėl lietaus nepatyrę – daržas išliko sveikas. Tačiau nukentėjo bijūnai.

„Išgriuvo visi bijūnai, kitos gėlės. Viskas nukritę, nugriuvę. Rišu, kuolus kalu“, – pasakojo Dalia.

Senjorai tikino daržu besirūpinantys kasdien.

„Mūsų amžius toks – pensinis. Kiekvieną dieną atvažiuojame čia ir dirbame iki pietų. Po pietų važiuojame pavalgyti. O pernai dirbdavome nuo ryto iki vakaro“, – kalbėjo Regimantas.

Vis dėlto jie tvirtino girdėję apie kitus žmones dėl lietaus ištikusias nelaimes.

„Labai didelė bėda. Pasisekė tiems, kurių žemė yra prie smėlio. Jis sugeria“, – manė Dalia.

Nuslinko dalis Gedimino kalno

Liūtys aibių prikrėtė ir Vilniaus centre. Ant Gedimino kalno trečiadienio naktį susidarė nuošliauža, nuslinko dalis kalno.

Jeigu rudenį bus lietingi orai, tada mes lapkritį ar gruodį galime vėl turėti nuošliaužą.

„Nušliaužė virš 100 kubų. Viena iš priežasčių – intensyvūs lietūs, kurie įmirkė gruntą. Jis buvo tiek įmirkęs, kad nelaikė savęs. Ši vieta buvo viena iš stačiausių – iki 55 laipsnių. Be priemonių net įlipti į šlaitą sunku“, – aiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus inžinierius-geologas Vytautas Račkauskas.

Pasak jo, ant kalno dar liko vietų, kurios palijus galėtų nuslinkti.

„Vasarą yra šilta, kadangi temperatūra aukšta, tai stabilizuojasi. Bet kalno viduje yra pakankamai daug vandens. Jeigu rudenį bus lietingi orai, tada mes lapkritį ar gruodį galime vėl turėti nuošliaužą. Grėsmė visą laiką egzistuoja“, – komentavo V. Račkauskas.

„Jeigu liepą ar rugpjūtį bus toks tris dienas merkiantis lietus, tai vėl gali pasikartoti. Neramų širdy, bet stebime“, – pridūrė jis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Orai tik gerės

Sinoptikė Edita Gečaitė sutiko pakomentuoti lietingus lietuviškus orus.

„Į Lietuvą atkeliavo pietinis ciklonas, kuris atnešė labai daug lietaus, ypač pietinėje Lietuvos dalyje ir rytiniuose rajonuose. Kalvarijos apylinkėse per dvylika valandų prilijo 47 mm, tai čia yra 47 litrai į kvadratinį metrą. Mes skaičiuojame taip: jei per dvylika valandų pasiekia 50 litrų, tuomet tai – stichinis lietus. Toks lietus nebuvo pasiektas, bet buvo labai arti jo. Vilniuje per parą lietaus buvo apie 50 mm, o Utenoje per dvi paras prilijo 74 mm, kas jau yra visa mėnesio norma“, – sakė E. Gečaitė.

Vis dėlto ji tikino, kad artimiausiu metu tokios liūtys nebegresia.

„Dabar galėsime atsikvėpti, viskas sausės. Virš Lietuvos įsitvirtino aukšto slėgio sritis, temperatūra po truputį vis kyla. Penktadienį, per Jonines, turėsime tikrai gražius orus, temperatūra dienos metu kils iki 23–28 laipsnių šilumos“, – pridūrė sinoptikė.