- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime kilus iniciatyvai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT finansavimą sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, pats visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nekenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje.
„Suprantame ir pritariame, kad pagrindinis prioritetas šiandien Lietuvoje yra gynybos finansavimas, todėl logiška peržiūrėti įvairių organizacijų, ne tik LRT, finansavimą“, – rašoma BNS atsiųstoje LRT pozicijoje.
„Tačiau tai daryti turime atsakingai, įvertinę visas aplinkybes, kad keičiamas finansavimo modelis nepakenktų visuomeninio transliuotojo misijai karo grėsmės akivaizdoje“, – teigia visuomeninis transliuotojas.
LRT atstovai teigia esantys pasiruošę konsultacijoms, kaip Lietuvos gynybos labui panaudoti prognozuojamą visuomeninio transliuotojo biudžeto augimą.
„Šiuo metu taikomas LRT finansavimo modelis Europoje yra laikomas pavyzdiniu, todėl būtų prasminga išlaikyti jo principus ir taip sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui užtikrinti savo misiją taikos ar karo metu“, – sako visuomeninis transliuotojas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo LRT skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto susieti su šalies BVP augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai.
Pagal jo projektą, LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.
Anot LRT, neaišku, ar tikrasis pataisų tikslas tikrai yra gynybos finansavimas, o ne palankesnių sąlygų komercinei žiniasklaidai sudarymas.
„Aiškinamajame rašte taip pat kalbama apie tai, kad siekiama teisingesnio balanso tarp komercinės žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo, dalis šių lėšų galėtų būti nukreipiamos Medijų rėmimo fondui, – teigia LRT.
Visuomeninis transliuotojas kritikuoja ir įstatymo formuluotes. Anot jo, neaišku, apie kuriuos konkrečiai metus, nuo kurių skaičiuojamas BVP, kalbama ir apie kokias kainas.
„Neigiamai vertiname tai, kad panaikinamas minimumas, kuris užtikrina minimalų LRT finansavimą (dabar įstatyme: neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus), tai LRT situaciją daro nestabilia ir nesaugia“, – rašoma komentare.
Anot jo, visuomeninio transliuotojo vaidmuo yra itin svarbus karo atveju, LRT jau konsultavosi su Ukrainos visuomeniniu transliuotoju, buvo nuvykę į jų biurą Kyjive.
„Dalis pasiruošimo darbų jau atlikta, pavyzdžiui, jau esame iškėlę portalo LRT.lt kopijas į užsienio serverius, netekus infrastruktūros Konarskio g. 49, LRT.lt savo transliacijas galėtų pradėti iš duomenų centro Vakarų Europoje per 10–15 minučių. Tačiau didžioji pasirengimo dalis – TV signalo išleidimas iš užsienio, atsarginių korespondentų punktų ir bunkerių steigimas, įrangos sukomplektavimas – dar laukia“, – teigia visuomeninis transliuotojas.
LRT teigimu, artimoje ateityje transliuotojui teks daryti dideles investicijas į įrangos atnaujinimą, kuris „negali palaukti“.
„Turime atnaujinti kilnojamųjų TV stočių parką, kuris baigia nusidėvėti. Šios stotys užtikrina, kad Lietuvos gyventojai galėtų matyti Dainų šventę, valstybinius minėjimus ar Šv. Mišias ir kitus renginius. Jos būtų itin svarbios karo metu, nes jų dėka galėtume transliuoti iš kitų Lietuvos vietų ar, jei prireiktų, iš užsienio“, – tvirtina nacionalinis transliuotojas.
Be to, pasak jo, pastaraisiais metais jam nepavyksta susitarti su Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentru) dėl paslaugų kainų.
„Pastaraisiais metais Telecentras priskaičiuoja papildomus milijonus už savo paslaugas, procesas stokoja skaidrumo ir pagrindimo, kainos perskaičiavimui nėra jokių kontrolės mechanizmų ar lubų“, – tvirtina LRT.
Pagal dabartinį įstatymą, LRT kasmet skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, faktiškai surinkto užpraeitais metais, ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. Taip pat numatyta, kad nacionaliniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
LRT biudžetas šiemet siekia beveik 73 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugniagesiai skubėjo prie Kauno pilies: teko atjungti kalėdines lemputes
Trečiadienio pavakarę ugniagesiai gelbėtojai vyko prie Kauno pilies. ...
-
KT skelbs sprendimą dėl pareigūnams sumažintų priedų1
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą dėl priimant naują Vidaus tarnybos statutą sumažintų priedų už tarnybą. ...
-
VRM pristatys sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijas
Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bus pristatytos aktualios sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijos bei prevencinės priemonės. ...
-
Prie NATO oro policijos misiją vykdančių italų prisidės prancūzai
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Lapkričio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 28-oji, ketvirtadienis, 48 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.12 val., leidžiasi 16 val. Dienos ilgumas 7.48 val. Mėnulis (delčia) teka 5.12 val., leidžiasi 14.26 val. Vardadieniai: Egmonas, Gintenis, Jokūbas, Rimgaudas, Rufas, Stepona...
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų12
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...