Teismas trečiadienį panaikino Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymą, įpareigojantį dvikalbius viešuosius užrašus lietuvių ir lenkų kalbomis Šalčininkų mieste pateikti tik valstybine kalba.

LVAT teigimu, užsienio kalba gali būti vartojama viešųjų užrašų kontekste, ypač tarptautinio bendravimo reikmėms, pavyzdžiui, transporte ar viešosiose vietose, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietiniams gyventojams, tiek užsienio svečiams.

Išimtį numato ir viešuosius užrašus reglamentuojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimas.

Anot teismo, dvikalbiai užrašai, kuriuose informacija lenkų kalba nėra išsamesnė ir jų teksto formatas nėra didesnis už lietuvių kalbą, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija sprendė klausimą, susijusį su dvikalbiais informaciniais užrašais Šalčininkų miesto centre, kai greta valstybinės kalbos pateikti vertimai užsienio kalba.

Teismas panaikino Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymą dėl šių užrašų sudarymo tik valstybine kalba.

Byloje nustatyta, kad užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis su nuorodomis link tam tikrų visuomenei, įskaitant miesto svečiams, svarbių objektų – ligoninės, autobusų stoties, rajono savivaldybės, kultūros centro, gimnazijos, miesto parko – buvo Šalčininkų miesto centrinėje dalyje, šalia gatvių sankryžos, tai yra transporto eismo srautų sandūroje.

Šalčininkų savivaldybė paaiškino, kad toks ženklas su dvikalbiais užrašais yra vienintelis, tik miesto centre. Be to, jame lenkų kalba, t. y. viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, o pateikti užrašai nėra išsamesni ir jų formatas nedidesnis nei analogiškų užrašų (teksto) valstybine lietuvių kalba, šie užrašai yra žemiau užrašų lietuvių kalba.

Tuo metu Kalbos inspekcija tvirtino, jog teisės aktai vienareikšmiai įpareigoja absoliučiai visus viešuosius užrašus rašyti išskirtinai valstybine kalba, o minėtas atvejis neatitinka įstatyme nustatytos išimties, kad kitomis kalbomis gali būti rašomi tik tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai.

LVAT pabrėžė, kad reikia nagrinėti tokių užrašų poreikį ir jį nustačius įvertinti, ar jie atitinka reikalavimą dėl formato, vietos, pateikimo būdo, kiekio ir išsamumo.

Teismas konstatavo, kad aplinkybių visuma, tarp jų – ginčo užrašų pateikimo vieta, būdas, jų kiekis, funkcinė paskirtis ir objektai, kuriuos šie užrašai žymi, taip pat užsienio kalbos statusas, šias aplinkybes vertinant kompleksiškai, sudarė pagrindą spręsti, kad ginčo situacija patenka į numatytą išimtį, leidžiančią tarptautinio bendravimo reikmėms transporte viešuosius užrašus greta valstybinės kalbos pateikti ir užsienio kalbomis.