Šis modelis reikš, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Pasak M. Navickienės, iš mokyklų neturėtų būti atimta teisė pasiūlyti mokiniui ieškoti geresnės įtraukųjį ugdymą galinčios užtikrinti švietimo įstaigos, tačiau galutinį sprendimą, ką rinktis, turi priimti tėvai.

„Manyčiau, kad viskas tegu startuoja, aišku, su labai dideliu dėmesiu šiam klausimui ir supratimu, kad gali tekti ieškoti alternatyvų, bet ir su pasitikėjimu tėvais, kad jie turi teisę išsakyti savo poziciją, ar jiems ta mokykla atrodo priimtina, ar ne“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė.

„Geriausias sprendėjas yra asmens su negalia aplinka. Ir tėvai savo vaikui visada nori geriausio sprendimo“, – kalbėjo ji.

Švietimo ministerijos duomenimis, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. mokinių, turinčių individualių pagalbos ugdymosi poreikių.

Aš negalėčiau pritarti, kad bendrojo ugdymo sistema negali užtikrinti vaiko su negalia poreikių, ar negalėčiau palaikyti tų, kurios siūlo tėvams ar globėjams kitą mokyklą, nes neva per sunku įvykdyti šią užduotį.

„Tad aš negalėčiau pritarti, kad bendrojo ugdymo sistema negali užtikrinti vaiko su negalia poreikių, ar (negalėčiau – BNS) palaikyti tų, kurios siūlo tėvams ar globėjams kitą mokyklą, nes neva per sunku įvykdyti šią užduotį“, – sakė M. Navickienė.

Kartu ji sakė pripažįstanti skirtingą mokyklų pažangą rengiantis pertvarkos įgyvendinimui.

„Labai gerai suprantu, kad situacijų būna įvairių. (...) Jeigu tikrai mokykla neturi galimybių, jeigu vienas ar kitas ugdymosi poreikis yra didesnis negu kad mokykla tuo metu yra pasiruošusi – gali būti siūloma kita ugdymo įstaiga, aš su tuo sutinku, bet negali būti eliminuojama galimybė tėvams pasirinkti bendrojo ugdymo mokyklą“, – teigė ministrė.

„Būčiau tas žmogus, kuris sakytų, kad atsitraukti nuo principo nevertėtų, bet suprantu, kad įgyvendinimą užtikrinti 100 procentų bus sunkiai įmanoma. Bet jeigu mes, kaip valstybė, turėsime tikslą, tai gal ne po metų, ne po dvejų, o po penkerių metų būsime ten, kur šiandien yra Islandija“, – tvirtino M. Navickienė.

Švietimo įstatymas numato, kad nuo 2024 metų rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.