- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš penkerius metus Seimas nubalsavo už vadinamąją Matuko reformą. Po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas, 2017-ųjų vasario 14-ąją parlamentarai pritarė pataisoms, kuriomis uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Ar pataisos virto realybe ir tikrai vaikai nebepatiria smurto?
„Info diena“ to klausė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės.
„Dabartinės situacijos negalėčiau apibūdinti vienareikšmiškai, nes paskutinius du metus išgyvename ypatingai sudėtingą situaciją – COVID-19, karantinas tikrai padarė išskirtinę situaciją mūsų šeimose ir mūsų vaikų gyvenimuose. Viena iš tų, ką svarbu paminėti, tai auga pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų: jeigu galėčiau palyginti 2019 metus su 2020-aisiais, tai netoli 30 procentų, tuo tarpu 2020 – 2021 metais – netoli trijų procentų. Tai tie skaičiai auga, žmonės yra neabejingi. Jie praneša. Ir kai kurie artimieji – seneliai, dėdės, kaimynai – sako, kad išgyvename sudėtingą situaciją. Ar galite padėti? Žmonės kreipiasi pagalbos, kad padėtume išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją“, – teigė I. Skuodienė.
– Ar tie pranešimai pasitvirtina? Ir dėl ko žmonės kreipiasi – ar tai yra pranešimai dėl smurto prieš vaikus ir koks tas smurtas yra?
– Pranešimai yra įvairūs. Vieni pranešimai yra pagalbos, išgyvenant sudėtingą situaciją, kiti pranešimai – dėl smurto prieš vaiką. Paskutiniais metais – tą labai išryškino karantinas – labai auga skaičius pranešimų dėl bendravimo tvarkos, kai tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos ir patys vaikai praneša, kad neturi galimybės susitikti su savo mama arba su savo tėčiu. Tai tie skaičiai irgi augo. Tad vieni pranešimai dėl smurto, o kiti – dėl nesmurtinių situacijų prieš vaiką.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kalbant apie smurtą prieš vaikus – kas vis dar smurtauja prieš juos ir kokios to priežastys?
– Priežastys turbūt įvairios. Viena priežastis – mūsų pačių emocijos, kaip mes jaučiamės, elgiamės, kaip esame išmokę elgtis nuo vaikystės, kaip elgėsi mūsų tėvai. Keisti tą modelį arba elgtis kitaip, išgyvenant sudėtingą situaciją, yra tikrai nepaprasta. Kalbant su tėveliais – didžioji dalis smurto prieš vaikus yra artimoje aplinkoje – kaip tai vyko, kodėl, tai nėra tik socialinių įgūdžių stokojimas. Tai yra įvairiose šeimose – ir su aukštuoju išsilavinimu, ir vidutines pajamas turinčiose šeimose. Įvairūs žmonės sako, kad tiesiog nesusivaldė, nes (vaikai, aut.past.) neatlieka tam tikrų darbų, pamokų, daug laiko leidžia prie kompiuterio arba kyla tam tikri konfliktai su broliais ir seserimis. Sako, kad jie taip buvo auklėjami ir niekas nepakenkė.
Praėjusių metų pabaigoje atlikome apklausą, ar fizinių bausmių taikymas yra auklėjimo priemonė, ir net 50 procentų apklaustųjų pasakė, kad tai priklauso nuo situacijos. Mes dar toleruojame fizines bausmes ir jų taikymą.
Paskutinius du metus išgyvename ypatingai sudėtingą situaciją – COVID-19, karantinas tikrai padarė išskirtinę situaciją mūsų šeimose ir mūsų vaikų gyvenimuose.
Lygiai taip pat klausėme, ar tikrai praneštumėte vaiko teisių tarnybai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, apie skriaudžiamą vaiką, tai tik 23 procentai tikrai patikino, kad praneštų. Tai reiškiasi, kad visgi mes dar abejojame dėl pranešimų, dėl pagalbos, dėl bausmių taikymo.
– Kas dažniausiai smurtauja prieš vaikus? Vyresnio amžiaus žmonės ar tie, kurie yra gimę ir nepriklausomoje Lietuvoje?
– Tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Daugiau tai priklauso nuo supratimo, nuo matymo, nuo gebėjimo kitaip spręsti situaciją, nuo pokalbio ir dialogo, nuo gebėjimo suvaldyti savo emocijas.
Aišku, seneliai, vyresnio amžiaus žmonės yra linkę sakyti, kad „mane taip auklėjo, be beržinės košės niekas neužaugo“. 50 procentų respondentų sakė, kad ausį nusukti už nesutvarkytą kambarį turbūt nėra smurtas. Situacijos yra skirtingos.
– Kaip dažnai kreipėsi patys vaikai, kad prieš juos smurtauja tėvai, broliai, seneliai? Ir kiek pranešimų pasitvirtina?
– Matau sveikintiną tendenciją, nes prieš tai pagrindiniai pranešėjai buvo socialiniai darbuotojai, kurie ateina į šeimą, policijos pareigūnai, kurie atvyksta į šeimą, o pastaruoju metu matome, kad net mokytojai yra aktyvūs – net ir nuotolinio mokymosi metu, jeigu pradinių klausių vaikas prie kameros atėjo verkiantis, klausia, kas atsitiko, mama mušė arba nusuko ausį, arba kitos sudėtingos situacijos – ir mums praneša ir mes reaguojame. Kai vaikai grįžo į mokyklas, mokytojai yra pranešę, kad mato mėlynę ant kūno, ant rankos. Džiugu, kad pranešimų daugėja ir iš darželių. Vaikai, ypač mažesnio amžiaus, yra linkę pranešti, pasisakyti, pasipasakoti apie situacijas, kurios vyksta šeimose.
Tačiau daugiausia smurto atvejų nustatoma paauglystės laikotarpiu – nuo 10 metų. Viena, paauglystė yra tikrai sudėtingas, bet normalus etapas, mūsų tapatumo etapas, o kita, kad vaikai aiškiai pasako, kad jų netenkina tam tikra situacija, kad tėvai smurtauja – fiziškai, psichologiškai. Paaugliai tikrai drąsiau patys praneša. Tai sveikintina. Džiaugiuosi, kad praneša ne tik tėvai, seneliai, bet ir kaimynai, mokytojai ir gydytojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai vieną kartą kilo lydėti Rusijos orlaivių2
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM)...
-
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai vadovaus pulkininkas R. Dumbliauskas4
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pirmadienį įvyko mokyklos viršininko pasikeitimo ceremonija. Vadovavimą Lietuvos karo akademijai perėmė pulkininkas Ričardas Dumbliauskas, šiose pareigose pakeitęs brigados generolą Alman...
-
Vilniaus rajono mokyklų vadovai su I. Gaižiūnu aptarė ketvirtokams privalomą patikrinimą1
Vilniaus rajono mokyklų vadovai pirmadienį su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ignu Gaižiūnu aptarė nuo šių metų privalomą lietuvių kalbos nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą ketvirtokams. ...
-
V. Vitkauskas: nesama duomenų apie sprogimą lėktuvo viduje, jis nesileido avariniu būdu (interviu)2
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad pareigūnai neturi duomenų, jog Vilniuje pirmadienio rytą nukritusiame DHL krovininiame lėktuve gaisras būtų kilęs dar iki smūgio į žemę ar kad orlaivio pilotai būtų buvę s...
-
Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą1
Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrengin...
-
Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos atminimo ženklas1
Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ...
-
Policijos generalinio komisaro pavaduotojais paskirti R. Žekonis ir O. Plesko
Policijos generalinio komisaro pavaduotojais nuo pirmadienio paskirti Renaldas Žekonis ir Oksana Plesko, pranešė Policijos departamentas. ...
-
Rusijoje iškelta byla žinomam Ukrainos rėmėjui Š. Jasiukevičiui, kaltina terorizmu
Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį paskelbė, kad pradėjo baudžiamąją bylą dėl Lietuvos piliečio Šarūno Jasiukevičiaus, kurį įtaria terorizmu Rusijos Kursko srityje, kur yra įsiveržusios Ukrainos pajėgos. ...
-
Ekspertė: nukritusio lėktuvo apgadinto namo gyventojai galės reikalauti kompensacijų1
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, aviacijos teisės ekspertė bei advokatų bendrijos „AVERUS“ vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė teigia, kad nuo jos nukentėję asmenys galės reikalauti kompensacijos. Anot jo...
-
Sostinėje – dar vienas pokytis: gyventojai tokio sprendimo nesupranta
Dar vienas infrastruktūros pokytis Vilniuje – sostinėje nebeliks spalvotų konteinerių. Sprendimas priimtas dėl estetikos, siekiant išlaikyti vientisą architektūrinį dizaino vaizdą, kad spalvoti konteineriai neužgožtų pastatų. Vieni pr...