Eilės pasienyje su Baltarusija balansuoja ties mistikos riba. Baltarusių pareigūnai kaltina savo kolegas iš Lietuvos. Šie eilių „savo statistikoje“ nemato, o vairuotojai skundžiasi pasienyje užstringantys gerą pusdienį.

Sutaupo 250 litų

Lavoriškių miestelyje gyvenanti Alina į Baltarusiją važinėja tiek, kiek leidžia važiuoti ir išsivežti degalų baltarusiai, – kas aštuonias dienas. Tačiau pastarieji trys mėnesiai moteriai virto tikru pragaru – bandymas prisidurti prie atlyginimo virto beprasme laiko gaišatimi pasienio eilėse.

„Turiu įmonę, todėl tenka daug važinėti. Paskaičiavau, kad degalus perkant Lietuvos degalinėje mėnesio išlaidos siekia 1500 ir daugiau litų. Kadangi turiu giminių Baltarusijoje, pasidariau vizą ir įsigijau automobilį su didesniu baku. Trys kelionės per mėnesį mano išlaidas degalams sumažindavo daugiau nei dvigubai“, – kalbėjo moteris.

Per vieną kelionę pašnekovė sutaupydavo apie 250 litų. Vis dėlto pastaruoju metu ji ėmė skaičiuoti, kiek toks važinėjimas atsiperka.

„Kai kelionėje užtrukdavau 3–4 valandas, viskas gerai. Bet šiuo metu, kai keliaudama į abi puses stoviu 14–16 valandų, susimąstau – ar verta? Juk tai dvigubai daugiau nei darbo diena, o uždarbis labai panašus. Pastarąjį kartą važiavau per Medininkų pasienio postą – tai vien sunkvežimiai sustoję trimis eilėmis, taip, kad pro juos nė neprasibrausi. Pasižiūrėjau į šitą netvarką ir grįžau namo“, – dėstė pašnekovė.

Visur savos priežastys

Alina išbandė visas įmanomas priemones sienai kirsti: važiavo ir per Lavoriškių, ir per Medininkų, ir per Šalčininkų pasienio postą. Visur eilėje praleisdavo keliolika valandų ir girdėdavo vis kitokį pareigūnų pasiaiškinimą.

„Baltarusiai turi vieną istoriją – lietuviai streikuoja, lėtai dirba ir todėl susidaro eilės. Lietuviai šiuo atžvilgiu išradingesni. Kiekvienam poste kiekvieną kartą – vis kitokios eilių susidarymo priežastys: “pakibo„ kompiuteriai, nepraleidžia baltarusiai, dingo elektra, tvarkomas kelias. Arba išvis nieko neaiškina“, – piktinosi moteris.

Galiausiai po ilgų dvejonių Alina apsistojo ties dviem pasienio postais – Medininkų ir Lavoriškių. „Per Šalčininkus važiavau tik vieną kartą ir praleidusi eilėje 22 valandas į vieną pusę supratau, kad važiuoju čia paskutinį kartą. Medininkuose eilės taip pat didelės, bet ne tokios ilgos. O Lavoriškėse eilės nedidelės, tačiau labai lėtai juda“, – kalbėjo pašnekovė.

Interneto svetainėje – melas

Kirsti sieną anksčiau padėdavo internete skelbiama eilių statistika. Tačiau, moters teigimu, pastaruoju metu ji klaidina, be to, yra neišsami.

„Anksčiau ir lietuviai, ir baltarusiai savo interneto svetainėse pateikdavo išsamią statistiką – kiek lengvųjų automobilių, kiek sunkvežimių įvažiuoja, kiek išvažiuoja, kiek laukia eilėje. Tačiau dabar lietuviai duomenis atnaujina tik kartą per parą ir nurodo tik į Baltarusiją važiuojančių mašinų skaičių, o ir tas būna gerokai mažesnis už realų. Baltarusiai meluoja mažiau, bet taip pat linkę sumažinti skaičius, tad pasitikėti jais negali“, – dėstė dienraščio pašnekovė.

Ilgametė „darbo patirtis“

Paprašytas pakomentuoti situaciją Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis tikino, kad daugiausia problemų pasienyje kyla dėl krovininių automobilių. Būtent jų eilės susidaro savaitgaliais ir išnyksta apie kitos savaitės vidurį.

„Taip, iš mūsų pusės eilės nėra. Bet iš Baltarusijos pusės nemažai sunkvežimių. Kalbėti apie kokias nors bendras problemas negalėčiau. Tų priežasčių kiekviename poste yra savų, ir jų daug. Pavyzdžiui, Medininkų poste eilės susidaro dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų ir mažo posto pralaidumo. Tačiau faktiškai tenai mes vis vien praleidžiame apie 110 proc. automobilių nuo maksimaliai praleisti įmanomo skaičiaus. Panašiai ir Lavoriškių poste – praleidžiama per 100 proc. automobilių“, – dėstė J.Reklaitis.

Dėl lengvųjų automobilių, anot pareigūno, problemų nė viename pasienio poste nėra ir pastaruoju metu nėra buvę. „Dėl jų problemų mažiausiai, tačiau jie labiausiai nepatenkinti. Štai žiūriu dabar ir, tarkim, matau 30 lengvųjų automobilių eilutę Lavoriškėse. Tačiau argi tai eilė, kai per parą pravažiuoja tūkstantis lengvųjų automobilių? Žinoma, srautas labai pulsuojantis ir kartais gali susidaryti eilė, o kartais gali jos visai nebūti“, – pabrėžė pašnekovas.

Stovi dešimtys automobilių

Prieš kurį laiką Lenkija pasienyje su Baltarusija gerokai apribojo į savo teritoriją įleidžiamų įvežti degalų kiekį. Todėl nemažai vadinamųjų fūristų iš Rytų ėmė važiuoti per Lietuvą, kuri tokių apribojimų netaiko. Įvažiavę į Lietuvą jie paskui gali netrukdomai vykti per Lietuvos ir Lenkijos sieną, kuriai galioja Šengeno taisyklės.

Nemažos sunkvežimių bei lengvųjų automobilių eilės nutįsusios ir pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Tvirtinama, kad tai atsitiko dėl itin sulėtėjusio rusų pasieniečių ir muitininkų darbo.

Vakar pavakare Medininkų pasienio poste iš Lietuvos pusės stovėjo daugiau kaip 60 sunkvežimių ir 30 lengvųjų automobilių. Raigardo pasienio poste – pusšimtis sunkvežimių, kurie savo eilės pervažiuoti per sieną laukė daugiau kaip po 11 valandų.

Situacija pasienyje su Rusija daug prastesnė. Kybartų poste – 73 krovininiai automobiliai, kurie savo eilės laukė daugiau kaip po 21 valandą. Panemunės pasienio poste 12 lengvųjų automobilių eilėje turi stovėti po 7–8 valandas.