- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
LNK reportaže cituotas Lenkijoje šokiruojančiu vadinamas į atsargą išėjusio generolo interviu, atskleidžiantis, kodėl Lenkija nusprendė smarkiai ginkluotis. Esą pernai nuspręsta, kad lenkų nebetenkina, kaip juos planavo ginti NATO: rusams atiduodant pusę Lenkijos, o NATO paramos laukiant prie Varšuvos ir tik po pusmečio. Lietuvos politikai pripažįsta – iki invazijos į Ukrainą ir Lietuvoje planuota įsileisti priešą, tačiau dabar esą situacija visai kita.
Perrinkimo siekiančios Lenkijos valdžios vienas pagrindinių kozirių – grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos akcentavimas. Praėjusią savaitę lenkams parodyti už jų mokamus mokesčius masiškai perkami nauji tankai, raketos, kiti ginklai. Kodėl lenkai po invazijos į Ukrainą ėmė taip smarkiai ginkluotis, papasakojo į atsargą išėjęs generolas Jaroslawas Kraszewskis: esą nuspręsta, kad lenkų nebetenkina, kaip NATO iki invazijos į Ukrainą buvo pasirengusi ginti Lenkiją – rusams būtų atiduota pusę Lenkijos iki Varšuvos.
„Idėja buvo įsileisti priešą į savo teritoriją, kuo labiau jį nualinti, suteikti laiko atvykti Aljanso pajėgoms. Buvo manoma, kad mes atiduodame žemes iki Vyslos. Vysla yra galutinė gynybinė linija ir nuo šios linijos kartu su Aljanso pastiprinimo pajėgomis mes pradedame atgauti teritoriją“, – interviu teigė atsargos generolas.
Anot Lenkijos generolo, pagal ligšiolinius planus Varšuva galėjo tapti fronto miestu, o NATO pagalba atvyktų tik nuo 180 karo dienos.
„Reikėtų daryti prielaidą, kad Balstogė bus sulyginta su žeme. Didžiausius nuostolius patirs Suvalkai, Liublinas, Žešuvas. Nusprendėme, kad negalime leisti kažko panašaus. Turime kariauti į rytus nuo savo sienų. Pradėjome pirkti įrangą“, – cituotas J. Kraszewskis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Prieš metus Estijos premjerė kalbėjo, kad kol ateis NATO pagalba, visa Estija gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus, Baltijos šalys – okupuotos bent pusmečiui.
Lietuvos politikai pripažįsta – dar iki praėjusių metų NATO planai numatė, kad Rusija gali žengti į Lietuvą. Lietuvoje vyktų aktyviausi mūšiai.
„Interpretacijos, kad kažkiek leistų į vidų įeiti, aš tikrai nesiryžtu kalbėti apie tai, kiek į gylį įeitų, ir tada duotų atkirtį – taip, tokioms interpretacijoms erdvės buvo“, – patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pagal iki invazijos į Ukrainą galiojusius planus, pirmiausia rusus būtų stabdžiusi Lietuvos kariuomenė su keliais tūkstančiais Lietuvoje jau esančių sąjungininkų.
Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos.
„Rėmėsi, sakykime, tokiu pajėgų pritraukimu jau vykstant gynybai principu. Vadinasi, neišvengiamai reikėtų įsileisti priešą į teritoriją, kad NATO sugeneruotų pakankamą pajėgų kiekį, kad galėtų kontratakuoti ir priešą išstumti, atstatyti situaciją“, – aiškino prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Teigiama, kad dabar situacija visiškai kita. Liepą Vilniuje NATO iš esmės pakeitė gynybos planus, pajėgas į bet kurią vietą galima permesti agresijai net neprasidėjus, pasirodžius ženklams, kad puolimas planuojamas. Ukrainoje ženklų buvo bent prieš pusę metų.
Teigiama, kad pagal naujus planus priešo pajėgos būtų naikinamos jau nebe NATO šalių teritorijoje.
„NATO išsikėlė ambiciją apsiginti nuo pat pirmojo centimetro, colio, kaip įvardija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos“, – pakeitimus aiškino K. Budrys.
Tačiau net ir su naujais planais siūloma neturėti iliuzijų, kad būtų išvengta mūšių Lietuvos ar kitos NATO narės teritorijoje.
„Gynyba yra toks dalykas, kad kažkur prasiveržia, kažkur sustabdai. Kalbėti, kad nuo pirmo colio pradės ginti yra šiek tiek metaforiška ir poetiška, nes, vis dėlto, vis tiek gali ir įvažiuoti tankas į tos kitos šalies teritoriją, ir kareivis gali įbėgti į tą teritoriją, be abejo, bet ta gynyba prasideda neįleidžiant priešo kuo giliau“, – sakė kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.
NATO generolai pabrėžia – viena yra planus turėti, kas kita – juos įgyvendinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NSGK nariai kritiški Biručio idėjoms dėl krašto apsaugos lėšų panaudojimo: skamba labai keistai
Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prakalbus, jog dalis didinamo gynybos finansavimo galėtų būti skiriama ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai tokias idėjas sutinka kriti&scar...
-
Pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, ministrė akcentuoja papildomų priemonių poreikį
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako įžvelgianti papildomų priemonių poreikį siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp regiono &scaro...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Netikėti tyrimo rezultatai: penktadalis lietuvių turi polinkį į modernią priklausomybę
Netikėti tyrimo rezultatai – daugiau nei penktadaliui lietuvių būdingas perteklinis socialinių tinklų naudojimas, o tai specialistai sieja ir su emociniu atsparumu. Anot tyrėjų, Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaug...
-
Prikaupėte saldumynų – pasisaugokite vieno dalyko: dabar itin palankus metas
Jeigu per šventes gavote dovanų saldumynų ir juos pasidėjote į spintelę, prieš valgydami, atidžiai apžiūrėkite. Specialistai perspėja, dabar itin palankus metas maistinėms kandžių lervoms veistis. ...
-
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie viešojo transporto bilietų kainas sostinėje
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas siūlymas keisti miesto viešojo transporto bilietų kainas, kurios nesikeitė nuo 2013 m. Jei taryba pritars klausimo pateikimui, tolimesni kainodaros svarstymai vyks komitetuose ir kitam...
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
Urnoms nebeliko vietos: skatina mirusiųjų pelenus pasilikti namuose
Panevėžio kolumbariumuose nebeliko urnoms nė vienos vietos. Todėl savivaldybė skuba ieškoti pinigų naujam, nors šių metų biudžetas to nenumatė. Teigiama, kad nišos ištirpo ir dėl to, kad emigrantai vis dažniau išk...
-
Seniausio Lietuvos žirgyno likimas: rado atsakymą, kas kaltas dėl uždarymo
Seniausias ir didžiausias šalies žirgynas išgyvena sunkius laikus. Vilniaus rajone, Riešėje, įsikūręs padalinys, planuoja nutraukti veiklą. Žemės ūkio ministerijos valdomas žirgynas jau dešimtmetį dirba nuostolingai. Nau...