- Eglė Samoškaitė, Delfi.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepavykusios Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ jungtuvės vieniems buvo naujiena, kiti – tokios proceso baigties laukė kaip natūralios atomazgos, mat negalėjo įsivaizduoti, kaip vienoje partijoje įtaka pasidalins Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas, rašo portalas delfi.lt.
Stebėtojams kyla natūralus klausimas – ar tokia baigtis buvo suplanuota? Kas ką „išdūrė“? Ar gali būti taip, kad V. Uspaskichas pasinaudojo „Tvarka ir teisingumu“, siekdamas išsiaiškinti, kaip į partijos reorganizavimąsi žiūrės teismai?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramoniatė teigė negalinti įvertinti, „kas ką išdūrė“, tačiau, jos nuomone, neįvykusios jungtuvės labiau kenkia „tvarkiečiams“, mat jie šioje situacijoje atrodo silpnesni.
„Kas ką išdūrė, ar tai buvo suplanuota strategiškai ar tai buvo ne visai iki galo išmąstyti ėjimai, sunku pasakyti. Nors aš nemataiu didelės naudos abiem partijoms šioje situacijoje. Dabartinė situacija yra smarkiai nevykusi „Tvarkai ir teisingumui. Ar ji yra labiau vykusi Darbo partijai? Galbūt ir labiau“, - svarstė A. Ramonaitė.
Įdomioji chronologija
Vasario mėnuo – Lietuvos žiniasklaidą suvirpina slėpta naujiena, kad Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“ planuoja jungtuves.
Po kiek laiko Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas bando užkirsti kelią „darbiečių“ bei „tvarkiečių“ jungtuvėms, kurios, jo manymu, leis Darbo partijai išvengti teisinės atsakomybės juodosios buhalterijos byloje.
Neilgai trukus, Darbo partija susijungia su dukterine Leiboristų partija ir reorganizuojasi į naują juridinį asmenį – Darbo partiją (leiboristus). Šios partijos pirmininku tampa juodosios buhalterijos byloje teisiamas Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys.
Galiausiai gegužę „tvarkiečiai“ pasijunta nebepatenkinti derybų dėl jungimosi eiga ir siūlo derybas įšaldyti.
„Tvarkiečiai“ atrodo vargšiukai?
Politologė A. Ramonaitė sako, kad minima situacija nepalanki abiem partijoms, tačiau „tvarkiečiai“ viešųjų ryšių požiūriu nukentėjo labiau. Jos teigimu, taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, Darbo partija turi stipresnę elektorato atramą, o stipriesiems rinkėjai gana daug atleidžia.
„Darbo partija bendrai imant yra stipresnė savo elektorato dydžiu, o stipriesiems daugiau atleidžiama. V. Uspaskichui jo rinkėjai ir taip gana daug atleidžia, toks jo elgesys yra įprastas. O „Tvarka ir teisingumas“ yra ant iškritimo iš stipriųjų partijų gretų ribos. Todėl bet koks neigiamas aspektas, reputacijos susigadinimas gali juos labai greitai išstumti iš tokių partijų klubo. Todėl blaškymasis ir pojūtis, kad partija supranta, jog ji gali paskęsti, ją kaip tik ir skandina“, - teigė A. Ramonaitė.
Antra vertus, pasak politologės, Darbo partijos rinkėjai yra politiškai mažiau išprusę ir mažiau besidomintys – dėl šios priežasties atlaidesni partijų jungimuisi ar jungtuvių iširimui. Tuo tarpu „tvarkiečių“ rinkėjai yra principingesni, tad juos tiek žinios apie jungtuves, tiek apie jų iširimą galėjo suerzinti.
„Dalis Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų yra persidengiantys, bet kita dalis „tvarkiečių“ yra specifiniai, truputį kitokie ir iš kito socialinio sluoksnio bei kitos vertybinės orientacijos. Įtariu, kad juos šitas blaškymasis gali paveikti neigiamai. O „Tvarkos ir teiusingumo“ atveju mažai trūksta, kad ši partija nepereitų barjero“, - sakė politologė.
Paklausta, ar viešas „tvarkiečių“ skundimasis dėl beirstančių jungtuvių nesukuria nesėkmingos partijos įvaizdžio, A. Ramonaitė buvo linkusi su tuo sutikti.
„Bijau, kad sudaro. Įtariu, kad jiems nelabai kas lieka, nes jeigu nepavyksta normalus tiesioginis klabėjimasis su Darbo partija, jiems belieka santykius aiškintis per žiniasklaidą. Iš tikrųjų, tai neprideda jiems teigiamumo, geriau išsiaiškinti tuos santykius kitais būdais ir pranešti galutinį sprendimą žiniasklaidai“, - svarstė mokslininkė.
Tačiau ji nebuvo linkusi palaikyti minties, kad Darbo partija apgavo „Tvarką ir teisingumą“ specialiai.
„Man susidaro įspūdis, kad buvo ieškoma įvairių variantų ir eigoje buvo keičiamas planas, o ne kad buvo viskas iš anksto numatyta ir sustrateguota“, - sakė A. Ramonaitė.
Viešųjų ryšių požiūriu jungtuvės buvo puiki idėja
Viešųjų ryšių kompanijos „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus sako, kad viešųjų ryšių požiūriu Darbo partijos jungimasis su „Tvarka ir teisingumu“ buvo puiki idėja, tačiau kodėl ji liko neįgyvendinta, pašnekvas nesiėmė spręsti.
„Iš viešųjų ryšių pusės tai atrodė labai gražiai. Yra daug logikos taip daryti, nes lietuviai mėgsta juntuves, o ne kai skyrybas. Lietuviai mėgsta, kad lyderiai susitartų, nesipyktų. Kadangi šitų dviejų politinių partijų elektroratas gana stipriai persidengia arba bent yra panašus, tai viešųjų ryšių logika buvo puiki“, - sakė M. Katkus.
Pasak pašnekovo, jeigu partijų jungimasis iš tiesų bus įšaldomas, tai iš to neišloš nei „darbiečiai“, nei „tvarkiečiai“.
„Aš manau, kad tai nėra gerai nei vienai, nei kitai partijai. Kita vertus, artimiausi rinkimai – dar už šiek tiek laiko. Todėl ta neigiama nesusijungimo įtaka, nebus stipri“, - sakė M. Katkus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad minėta situacija neatrodo naudinga abiem partijoms, tačiau, pasak politologo, greitas Darbo partijos susijungimas su leiboristais ir jungimosi įšaldymas su „Tvarka ir teisingumu“ parodo, kad „darbiečiams“ „tvarkiečių“ ne taip labai ir reikia.
„Faktas yra tas, kad susijungimas su leiboristais parodo, kad „tvarkiečiai“ nėra jiems būtinai reikalingi“, - sakė M. Jastramskis.
Jo nuomone, kliuviniai jungmuisi susidarė dėl to, kad sprendimas buvo priimtas lyderių lygmenyje, tačiau nebuvo apgalvota, kaip jungimasis vyks regionuose. Politologas svarstė, kad didesnis nepasitenkinimas dėl jungimosi, buvo matyti pas „tvarkiečius“.
„Tvarka ir teisingumas“ galėjo galvoti, kad Darbo partija yra stipresnis politinis darinys, todėl jie gali būti „suvalgyti“ ir ištirps tame bendrame darinyje ar nureitinguoti rinkimų sąraše“, - svarstė M. Jastramskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė buvusi partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo dalyvė L. Daumelytė-Jakaitienė
Pirmadienį eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, laisvės kovų dalyvė Leonora Daumelytė-Jakaitienė (Tulpė), antradienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir reziste...
-
Automobilio salone atsuktas butelis: kas už tai turi atsakyti – vairuotojas ar keleivis?6
Važiuodami prie ežero ar jūros keleiviai automobilyje nori atsigaivinti kokiu nors gėrimu, bet tai gali būti tik nealkoholinis gėrimas, nes jau penkiolika metų galioja įstatymas, kuris draudžia automobilio salone turėti atidarytus ar vartoti alkoholi...
-
Lietuva įteikė protesto notą Rusijai dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo4
Antradienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviesti Rusijos ambasados Vilniuje atstovai, jiems įteikta protesto nota dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo. ...
-
Situacija pasienyje su Baltarusija – nepakitusi: srautai nemažėja, sąlygos vairuotojams – prastos1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigia, kad pasienyje su Baltarusija krovininio transporto srautas ir toliau išlieka didelis, tačiau pažymi, jog situacija nėra tragiška. Tuo metu vežėjai toliau sku...
-
„Kauno detalės“: kur buvo įsikūręs pirmasis miesto SPA ir kur gyveno M. Sleževičius2
„Kauno detalių“ video pasakojimai nuo šiol – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detali...
-
Pacientų pavėžėjimo paslauga: pagalbos čia ir dabar sulauksite tik vieninteliu atveju3
Lietuvoje pradėjo veikti pavėžėjimo iki sveikatos priežiūros įstaigų paslauga. Vos pradėjus veikti skambučių centrui, nuo pat ankstaus ryto gyventojai pradėjo atakuoti operatorius. Tiesa, kone 90 proc. skambinusiųjų ieškojo atsakymų į ki...
-
Kelininkai: pagrindiniai keliai šalyje daugiausia sausi, vietomis – drėgni1
Pagrindiniai keliai šalyje daugiausia sausi, vietomis – drėgni, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Tyrimas: absoliuti dauguma darbuotojų įsivelia į konfliktus darbe4
Absoliuti dauguma – devyni iš dešimties lietuvių – darbe įsivelia į konfliktus. Taip skelbia naujausias tyrimas. Dažniausiai konfliktus įplieskia ne kas kitas, o vadovas. Anot apklausos, dauguma konfliktų darbovietėse kyla dėl...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo pavaduotojas L. Nanartavičius1
Davęs priesaiką Teisingumo ministerijoje ir gavęs vidaus tarnybos pulkininko laipsnį, darbą pradeda naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Linas Nanartavičius. ...
-
Meška iš Baltarusijos į Lietuvą atsivijo briedžio jauniklį5
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atskuodė ir sieną kirto briedžio jauniklis. Šioje vietoje fizinio barjero nėra, o siena, be kitų priemonių, kontroliuojama stebėjimo sistemomis. P...