- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę daugelyje Lietuvos mokyklų praūš Helovino vakarėliai. Kiek anksčiau nei spalio 31 d., nes vaikams prasidės atostogos. Vienos švietimo įstaigos nepalaiko Helovino tradicijos, tačiau nemaža dalis leidžia švęsti ir mėgautis. Kai kuriose mokyklose Helovinas organizuojamas net su nakvyne. Taigi, švęsti ar drausti? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjo su Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytoju Antanu Jonušu.
– Manau, kad ši diskusija yra beprasmė, nes kultūros mes negalime cenzūruoti. Tai nei teoriškai, nei praktiškai nėra įmanoma. Galėtume bandyti uždrausti švęsti Heloviną, bet kaip tai atrodytų realybėje? Kaip šventė Heloviną, taip ir švęs. Žmonių, kurie laiko Heloviną importine ir Lietuvai netinkančia švente, neperkalbėsi. Kaip ir neperkalbėsi tų žmonių, kurie sako, kad Helovinas yra viena iš švenčių, kuri atkeliavo į mūsų kultūrą ir ją galime švęsti, kaip ir kitas šventes. Pasirinktinai.
– Vieni tėvai piktinasi šia, kaip jūs minėjote, importine švente, o kiti – atvirkščiai, piktinasi dėl to, kad mokyklos nešvenčia, tai klausimas, kaip rasti tą balansą? Ir kokias nuotaikas matote jūsų mokykloje?
– Dirbu dvejose mokyklose, vienoje iš jų Helovinas yra švenčiamas, mokiniai šiuo metu kaip tik dekoruoja savo klases ir koridorius, o kitoje – nešvenčiama. Net nežinau, kaip yra geriau.
Kuo aš džiaugiuosi, tai tuo, kad Helovino laikotarpiu mokiniai tampa labiau savo mokyklos šeimininkais, galvoja, kaip puoš klasę, kaip atrodys mokykla, koridoriai. Tai yra momentas, kuris man – pats svarbiausias. Mokiniai gali priimti atsakomybę, imtis veiksmų, kad kažkaip keistų mokyklos veidą. Tai ta šventė man labiau yra ne apie tai, ar ji importinė, ar priimtina, nes ši diskusija niekada neturės pabaigos, bet apie tai, ar mes norime, kad mokiniai mokykloje turėtų kažkokią galią – kurti, švęsti, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Čia labiau apie tą laisvę, mokinių įsitraukimą, savivaldą. Būtent Helovino laiku įsitraukia labai daug mokinių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vaikai sako – kas nešvenčia Helovino, tas atsilieka nuo pasaulio. Ar jie teisūs?
– Nemanau. Laisvoje šalyje mes galime pasirinkti, ką norime švęsti. Manau, kad svarbiausias vaidmuo yra šeimos. Man atrodo, kad tą pagrindą sudaro, kokias šventes šventė šeimoje. Į mokyklą mes ateiname praleisti daug laiko, bet vis tiek šeima yra svarbiausia. Tai manau, kad tie tėvai, kurie nuogąstauja, kad mokykloje švenčiama nereikalinga šventė, gali kurti savo šeimos tradicijas ir šventes švęsti taip, kaip jie mano, kad yra geriausia jiems ir jų vaikams. O jeigu yra kažkoks didelis pyktis dėl šventės mokykloje, visada galima įsitraukti į tėvų savivaldą, kreiptis į mokyklą, teikti pasiūlymus, tai man atrodo, tikrai yra būdų kalbėti šia tema, jeigu ji sukelia susipriešinimų bendruomenėse.
Helovinas – proga kalbėti apie tokias šventes ir mūsų identitetą. Kurios šventės yra mūsų, o kurios ne? Ką mes turėtume švęsti, o ko ne? Būtų labai smagu Helovino, Valentino dienos metu diskutuoti su mokiniais, ar žino, kada į Lietuvą atkeliavo Helovinas, ar tai dera, ar tai yra skirtinga nuo to, kaip tradiciškai Lietuvoje buvo švenčiamas šis laikotarpis. Manau, tai labai graži ir prasminga diskusija.
– O kaip patys mokytojai noriai dalyvauja Helovino šventėje? Kai kurie nori bent jau vadinti Šiurpnakčiu, ar būtina ieškoti lietuviško atitikmens šiai šventei?
– Mes turime daug tų sugalvotų žodžių, man visai žavu. Bet aš, kaip mokytojas, šią šventę noriu atiduoti mokiniams. Mūsų mokykloje šventę kuria mokiniai, o mokytojai kuruoja, padeda, bet realiai, tai yra mokinių šventė.
– Kai kurie etnologai sako, kad švęsdami tokias šventes, kaip Helovinas, Valentino diena, galime pamiršti tas mūsų tradicines šventes ir tiesiog jų nebešvęsti, nebeminėti. Kaip manote, ar yra toks pavojus?
– Viskas mūsų rankose. Pasikartosiu, bet manau, kad Helovinas ir yra proga kalbėti apie tradicines šventes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gintaras Grušas: viltis padės išgyventi bet kokias negandas1
Šalies tikinčiuosius ir ne tik juos su svarbiausia metų švente sveikina arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis linki nepamiršti vilties, kuri padės išgyventi bet kokias negandas. ...
-
Baltos Kūčios aplankė dalį Lietuvos: šie regionai gali džiaugtis labiausiai2
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kūčių rytą rytiniuose šalies pakraščiuose buvo susidariusi sniego danga. ...
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai12
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes18
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...
-
Tikisi, kad per šventes pasienyje bus ramu: pareigūnai pasiruošę bet kokiam scenarijui
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad švenčių dienomis sieną norinčių kirsti migrantų srautai neturėtų išaugti. Visgi, pasak jo, pareigūnai ir toliau dirba sustiprintu režimu ir yra pasirengę ...
-
Per pusantrų metų pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų8
Vykdant Desovietizacijos įstatymą, Lietuvoje jau pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų. ...
-
Gruodžio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 24-oji, antradienis, 52 savaitė. ...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Radviliškietis aštuonerius metus neapsiperka parduotuvėse7
Dabar daugelis žmonių tarsi išprotėję bėga į prekybos centrus, ruošiasi Kalėdoms, sudarinėja didelius pirkinių sąrašus – ką padės ant Kalėdų stalo, kokius patiekalus gamins. O radviliškietis Sandrius Ungurys prop...