Tai matyti iš ministerijos registruoto Vyriausybės projekto, kuriuo bus pateikiama išvada Seime svarstomoms pataisoms. Šiomis pataisomis iniciatoriai siekia aiškiai įtvirtinti galimybę kariams savanoriams kandidatuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.

Išvados projekte Krašto apsaugos ministerija nurodė palaikanti konservatorių siūlomų pataisų tikslą – „leisti kariams savanoriams įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę (kandidatuoti rinkimuose – BNS)“.

Ministerija tvirtino nepritarianti nuostatai, jog kariams savanoriams nereikėtų kandidato anketoje pažymėti, kad jie tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Anot jos, kario savanorio pareigų įvardijamas kandidato anketojo leistų užtikrinti, kad „išrinktas asmuo eitų tik vienas iš minėtų pareigų“.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad priklausymas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) yra tikroji karo tarnyba, o leidimas jiems užimti savivaldybės tarybos arba Seimo nario pareigas prieštarauja Konstitucijai.

Tačiau KAM neprieštaravo Vyriausiosios komisijos sprendimui leisti į savivaldybių tarybas šiemet išrinktiems kariams savanoriams eiti abi pareigas.

Konstitucija draudžia tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims ne tik būti Seimo ar savivaldybių nariais, bet ir užimti renkamas ar skiriamas pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.