Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo tirti kraujo plazmos aferą, į kurią įsipainiojęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas.

Taikinys – R.Turčinskas

Vakar STT agentai atliko kratas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), Kauno teritorinėje ligonių kasoje, viešojoje įstaigoje Nacionaliniame kraujo centre ir UAB Kraujo donorystės centre.

Kratos atliktos vykdant ikiteisminį tyrimą ir aiškinantis dėl ministerijos tarnautojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės vertės valstybės turto iššvaistymo.

Pareigūnus ministerijoje domino kai kurie buvusio sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato R.Turčinsko pasirašyti dokumentai. Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė pripažino, kad ministerijos kanceliarijoje, kurioje saugomi dokumentai, atlikti dokumentų poėmiai.

"Tai susiję su kraujo istorija. Daugiau nieko negaliu pasakyti, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga", – sakė G.Maksimaitytė. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas teigė, kad tyrimas nesusijęs su dabartine ministerijos veikla.

STT pareigūnai dokumentų poėmius atliko rinkdami informaciją apie kraujo plazmos išvežimą į užsienį ir pinigų pervedimą Kraujo donorystės centrui. STT savo pranešime pareiškė įtarianti, kad tuometis sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas galbūt neteisėtai leido Kraujo donorystės centrui be privalomų leidimų ir licencijų išvežti iš donorų surinktą šviežiai šaldytą kraujo plazmą iš Lietuvos į Austriją perdirbti, o už paslaugas galbūt nepagrįstai buvo sumokama Valstybės ligonių kasų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tuo padarant valstybei didelę materialinę žalą.

Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

R.Turčinskas, šiuo metu dirbantis Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus patarėju, atsisakė komentarų. Neatmetama, kad netrukus buvęs ministras gali būti suimtas.

Reikalavo milijonų

Dienraštis jau yra rašęs apie šią skandalingą istoriją, kurią dabar tiria STT agentai.

Kraujo donorystės centras praėjusių metų spalio pabaigoje buvo pagrasinęs laikinai nutraukti veiklą, jei iš SAM nesulauks 2 mln. litų.

Tuomet SAM kaltinta negrąžinusi milijono litų už į užsienį perdirbti išvežtą kraujo plazmą, iš kurios gaminami ir Lietuvos ligoninėms tiekiami preparatai. Dar milijono litų skola esą susidarė pernai, kai Kraujo donorystės centras kiekvieną mėnesį viršydavo iš anksto numatytų atlikti darbų planą.

SAM atstovai tuomet neigė, kad ministerija įsiskolino Kraujo donorystės centrui.

"Pagal sutartį Kraujo donorystės centrui pervedami pinigai, šiemet sumokėta 6,3 mln. litų. Daugiau nei 2 mln. litų dar sumokėsime už paskutinį metų ketvirtį. Visi įsipareigojimai vykdomi. Įtariame, kad skatindami savo veiklą, jie paima daugiau kraujo, nei buvo nustatyta sutartyje. Taip pažeidžiama sutartis", – tuomet tvirtino ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė.

Ji įtarė, kad skandalo ištakų reikia ieškoti, kai Kraujo donorystės centras atidarė punktą Klaipėdoje, kuris esą centrui kainavo per daug.

Sumaištis Klaipėdoje

2008 m. balandžio 30 d. R.Turčinskas pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė nuo Nacionalinio kraujo centro atskirti Klaipėdos filialą ir jam priklausančius pastatus, įrangą ir filiale dirbančius žmones perduoti iš dalies privačiai Kauno bendrovei Kraujo donorystės centrui. Klaipėdos medikai pasipriešino šiam sumanymui. Kilus skandalui ministras po kelių savaičių savo įsakymą atšaukė.

Šią istoriją tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija aptiko daug pažeidimų. Tuomet tyrimo ėmėsi STT Vilniaus valdyba. Ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas.

Pelningas verslas

Kraujo plazmą užsienyje perdirba ne tik Kraujo donorystės centras, bet ir Nacionalinis kraujo centras. Kraujo donorystės centras plazmą perdirba Austrijoje, o Nacionalinis kraujo centras – Vokietijoje.

Kraujo verslą tyrusios Antikorupcijos komisijos nariai pernai stebėjosi, kad Lietuvoje surenkama kraujo plazma vežama perdirbti į Vokietiją, o iš jos gaminamų preparatų Lietuvoje įsigyti neįmanoma, jie daug brangiau perkami iš kitų šalių.

Netrukus buvo iškilmingai pranešta, kad Nacionalinis kraujo centras į šalies ligonines pradėjo tiekti preparatą albuminą, pagamintą iš kraujo plazmos Vokietijoje.

"Sėkmingas mūsų šalies kraujo donorų plazmos perdirbimas Vokietijoje ir preparatų tiekimas Lietuvos ligoninėms yra svarbus žingsnis, – tuomet didžiavosi R.Turčinskas. – Nuo šiol Lietuva turės savo aukštos kokybės, geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkančių preparatų."

Neigia kaltinimus

UAB Kraujo donorystės centro direktorius Artūras Venslauskas neigia kaltinimus.

"Tikimės, kad tai jau paskutinė institucija, tirianti mūsų įstaigos veiklą. Viešoje erdvėje sklandanti informacija apie neteisėtą mūsų įmonės veiklą neatitinka tikrovės. Linkime pareigūnams viską išsiaiškinti, vieną kartą padėti tašką ir leisti centro darbuotojams dirbti savo tiesioginį darbą. Nuo 2007 m. pabaigos, kai Kraujo donorystės centras pareiškė ketinimą dalyvauti kraujo preparatų gamyboje, mus tikrino tikriausiai visos įmanomos institucijos, bet įstatymų pažeidimų nerado. Čia įžvelgiu stambių užsienio farmacijos bendrovių interesą", – teigė Kraujo donorystės centro direktorius A.Venslauskas.

Centro direktoriaus nuomone, jeigu yra kam padaryta žala, tai Kraujo donorystės centrui, nes Valstybinei ligonių kasai neatsiskaitant ne tik už kraujo plazmą, bet ir už 2008 m. ligoninėms papildomai pateiktus kraujo komponentus, centras negali pradėti gaminti ir parvežti į Lietuvą frakcionuotų kraujo preparatų, atsiskaityti su tiekėjais, patiria sunkumų mokėdamas mokesčius.

R.Turčinsko nuodėmės

R.Turčinskas sveikatos apsaugos ministru socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo nuo 2006 m. liepos iki 2008 m. liepos. Atsistatydinimo pareiškimą jis parašė pernai birželio 18 d.

R.Turčinskui priekaištauta, kad jo paskirta Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkė Aurelija Kulčickienė-Gutienė įsivėlė į korupcijos skandalą. STT pateikus įtarimus piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir padarius finansinių pažeidimų, ji buvo nušalinta nuo pareigų.

Ministras taip pat kaltintas, kad jo vadovaujama ministerija galbūt didesnėmis nei rinkos kainomis pirko greitosios pagalbos automobilius.