- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žolinė senovėje buvo padėka už žemės subrandintą, aukštesniųjų jėgų palaimintą ir žmonių triūsu pelnytą derlių. Tai buvo graži proga susiburti giminei, bendruomenei. Net patarlė sako: "Kas per Žolines neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės."
Garbingiausia Marijos šventė
Ši diena nepaprastai reikšminga krikščionių tikėjime, tai seniausia ir garbingiausia Marijos šventė. 1950 m. buvo paskelbta, jog Bažnyčia tiki Marijos ėmimą į dangų, tai yra, kad ją iš karto po mirties jos Sūnus Jėzus prikėlė kūnu ir siela.
Pasakojama, kad po Kristaus nukryžiavimo jo motina liko gyventi pas apaštalą Joną. Po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno rado tik žolynų pilną karstą – Mergelė Marija buvo paimta į dangų. Tuomet danguje esą pasirodė moteris, apsisiautusi Saule, su Mėnuliu prie kojų ir dvylikos žvaigždžių vainiku ant galvos.
1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija pateko į Dangų, paskelbė dogma. Tačiau dar gerokai prieš oficialų pripažinimą gyvavo tikėjimas Marijos paėmimu į dangų. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse šią dieną šventinami žolynai, javai, vaistažolės – tradiciniai Mergelės Marijos gerbimo atributai. Dėkojama Dievui, kad Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, sulaukta naujo derliaus. Krikščioniškos šventės susiejimas su žolynų šventinimu aiškinamas kaip Bažnyčios globos žmogaus siela ir kūnu simbolis.
Svarbiausia – puokštė
Bene svarbiausia Žolinės tradicija – iš įvairių augalų, daržovių ar vaisių pasidaryti derliaus puokštę. Ją būtina pašventinti bažnyčioje šventės dieną, kad įgautų simbolinę prasmę. "Kas Žolinės dieną neturės žolynų puokštės, tam velnias į delną savo uodegą įbruks", – byloja liaudies išmintis.
Kuriant Žolinės puokštę pirma imamas didžiausias turimas augalas ar daržovė – pagrindinis kompozicijos akcentas.
Kuriant Žolinės puokštę pirma imamas didžiausias turimas augalas ar daržovė – pagrindinis kompozicijos akcentas. Aplink jį dedami javai, toliau – įvairūs žolynai, o puokštės pakraštyje – žydintys augalai, spalvingos gėlės. Šiai puokštei tiko medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos, daržo gėrybės – burokai, morkos, kopūsto gūžė. Todėl Pietryčių Lietuvoje ši šventė dar buvo vadinama Kopūstine. Žemaitijoje buvo įprasta į Žolinės puokštę įdėti piktdagį, simbolizuojantį Jėzaus Kristaus kančią. Pašventintos puokštės piktdagį išimdavo ir sodindavo į dirvą šaknimis aukštyn – kad iš dirvos piktžolės išnyktų.
Žolinių puokštė būdavo šventinama šv. Mišių metu ir įgaudavo simbolinę prasmę. Šventintos daržovės būdavo padalijamos šeimos nariams, net gyvuliams, mat tikėta, kad šitokiu būdu bus atbaidytos piktosios jėgos bei ligos, o gėlės būdavo sudžiovinamos ir visus metus laikomos garbingiausioje vietoje namuose, dažniausiai – šalia arba už šventųjų paveikslų. Šių šventintų žolynų, gėlių paskirtis – apsaugoti namus nuo negandų, nelaimių, gaisro bei perkūno. Jei susirgdavo kuris namiškis – pagelbėdavo džiovintų puokštės augalų arbata. Buvo tikima, jog, išmetus pašventintą Žolinės puokštę, namus aplankys nelaimės. Jei ji netyčia supelydavo, ją sudegindavo, o pelenus išbarstydavo daržuose bei laukuose, kad kenkėjai derliaus nesuniokotų.
Atsisveikinimas su vasara
Žolinės – tai vasaros ir rudens sandūros metas. Jos dar vadintos javapjūtės pabaigtuvėmis, bičkopio, medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Šį metą kaimo darbuose ir gamtoje apibūdina tautosaka: "Nuo Žolinės pasirodo ir šalnaitės", "Nuo Žolinės šuoliais diena trumpėja". Pagal Žolinės orus mūsų senoliai spėdavo rudens orus: jei tą dieną šilta, saulė šviečia, bus graži ir rudens pradžia. Tolesnius rudens orus spėdavo pagal gandrų išskridimo dieną.
Tikėta, kad per Žolinę būtinai reikia susitikti su draugais ir giminėmis, kitaip visi metai bus blogi, kas nešvęs Žolinės, tas bus neturtingas, nelaimingas, bėdoje neparemtas. Susirinkę prie vaišių stalo giminės ir kaimynai pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais, aptardavo vasaros darbus, apdovanodavo šauniausią šeimininkę, pagerbdavo geriausią gaspadorių.
Senovėje šeimos ruošdavosi šiai šventei iš anksto: gamindavo patiekalus iš gauto derliaus, o vyrai svečius vaišindavo stipriaisiais gėrimais, pagamintais iš žolelių. Per Žolinę, kaip ir per Kūčias, visi vaišindavosi dvylika patiekalų, kurie buvo gaminami iš naujo derliaus: ankstyvųjų bulvių, grybų, uogų, žalumynų, grūdų ir kt. Ant stalo būdavo uždegama žvakė, kurią nešdavo aplink valgius ir leisdavo per rankas aplink stalą. Artimųjų bei kaimynų susibūrimas per Žolinę simbolizuodavo tai, kad žmonės, turėdami savo derlių, atsigręžia į artimą bei siūlo jam savo pagalbą. Vaišių likučius atiduodavo vargšams.
Ir šiandien per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai. Norint šiais laikais pajusti tą senąją Žolinės dvasią, verta apsilankyti mūsų šalies bažnytkaimyje, kai keliais bei takeliais į bažnyčią plūsta krašto moterėlės, nešinos gražiausiomis žolynų puokštėmis.
Arba dalyvauti atlaiduose. Bene didžiausi ir daugiausiai žmonių sutraukiantys Žolinės atlaidai vyksta Pivašiūnuose, Rumšiškėse, Krekenavoje. Šios šventės atlaidai Pivašiūnuose trunka net aštuonias dienas.
2000 m. Žolinė įtraukta į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbta nedarbo diena.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NSGK nariai kritiški Biručio idėjoms dėl krašto apsaugos lėšų panaudojimo: skamba labai keistai
Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prakalbus, jog dalis didinamo gynybos finansavimo galėtų būti skiriama ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai tokias idėjas sutinka kriti&scar...
-
Pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, ministrė akcentuoja papildomų priemonių poreikį
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako įžvelgianti papildomų priemonių poreikį siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp regiono &scaro...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Netikėti tyrimo rezultatai: penktadalis lietuvių turi polinkį į modernią priklausomybę
Netikėti tyrimo rezultatai – daugiau nei penktadaliui lietuvių būdingas perteklinis socialinių tinklų naudojimas, o tai specialistai sieja ir su emociniu atsparumu. Anot tyrėjų, Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaug...
-
Prikaupėte saldumynų – pasisaugokite vieno dalyko: dabar itin palankus metas
Jeigu per šventes gavote dovanų saldumynų ir juos pasidėjote į spintelę, prieš valgydami, atidžiai apžiūrėkite. Specialistai perspėja, dabar itin palankus metas maistinėms kandžių lervoms veistis. ...
-
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie viešojo transporto bilietų kainas sostinėje
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas siūlymas keisti miesto viešojo transporto bilietų kainas, kurios nesikeitė nuo 2013 m. Jei taryba pritars klausimo pateikimui, tolimesni kainodaros svarstymai vyks komitetuose ir kitam...
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
Urnoms nebeliko vietos: skatina mirusiųjų pelenus pasilikti namuose
Panevėžio kolumbariumuose nebeliko urnoms nė vienos vietos. Todėl savivaldybė skuba ieškoti pinigų naujam, nors šių metų biudžetas to nenumatė. Teigiama, kad nišos ištirpo ir dėl to, kad emigrantai vis dažniau išk...
-
Seniausio Lietuvos žirgyno likimas: rado atsakymą, kas kaltas dėl uždarymo
Seniausias ir didžiausias šalies žirgynas išgyvena sunkius laikus. Vilniaus rajone, Riešėje, įsikūręs padalinys, planuoja nutraukti veiklą. Žemės ūkio ministerijos valdomas žirgynas jau dešimtmetį dirba nuostolingai. Nau...