- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad neteisėtų Lietuvos sieną kirtusių migrantų tikslas – Vokietija, buvo aišku nuo pat pradžių, pasakojama LNK reportaže.
„Žiniasklaidoje pamačiau, kad čia atvyksta žmonės. Maniau, jog atsidarė siena, pasinaudojau proga“, – pasakoja vienas neteisėtų migrantų.
Kaip ir buvo galima numanyti, gavę teisę laisvai judėti per šalį, didžioji dalis migrantų iš Lietuvos pabėgo.
„Jie neturi teisės palikti Lietuvos. Jiems suteikta, sakykime, judėjimo laisvė, bet tik Lietuvos teritorijoje. Jie kaip ir pažeidžia tą reglamentą, kuris jiems suteikiamas“, – aiškino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Migracijos departamentas 2022 metais gavo 4 tūkst. užklausų dėl iš Lietuvos pabėgusių užsieniečių grąžinimo atgal į Lietuvą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų“, – vardijo migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Pagal Europos Sąjungos dokumentą, dar vadinamu „Dublino susitarimu“, migrantai tampa atsakomybe tos šalies, kurioje pirmiausia paprašė prieglobsčio.
Jie neturi teisės palikt Lietuvos.
Tiesa, užklausos ne tik dėl neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją, bet ir tų užsieniečių, kurie prieglobsčio paprašė legaliai. Nesulaukę galutinio sprendimo, iš Lietuvos – dingo.
„Šį mėnesį iš tų užsieniečių, kurie jau buvo mums grąžinti pagal „Dublino susitarimą“, grąžinti keturi, iš jų tik vienas buvo tas, kuris neteisėtai kirto Baltarusijos sieną“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
Iš keturių tūkstančių į Lietuvą atvykusių migrantų, dabar šalyje liko kiek daugiau nei 400. Kad visus migrantus pradės masiškai grąžinti atgal, vidaus reikalų ministerija taip nemano.
„Dalis turbūt jų pasieks Lietuvą, nors, kita vertus, skaičiai kol kas kažkokio padidėjimo nerodo. Pasak statistikos, 2021 metais pagal Dublino reglamentą į Lietuva buvo grąžinti 53 asmenys“, – pasakojo A. Abramavičius.
„Jei imtume visų prieglobsčio prašytojų statistiką, tai grąžinamų per metus būna nuo penkių iki trylikos proc. visų, kuriuos norėta grąžinti“, – tikino E. Gudzinskaitė.
Ar grąžinti užsienietį atgal kita valstybė sprendžia tik įvertinusi įvairias aplinkybes.
„Užsienietis turėtų būti fiziškai paimtas, įsodintas į lėktuvą ir atskraidintas į tą pirmąją valstybę“, – dėstė E. Gudzinskaitė.
Vokietija laikosi šeimos vienybės principo.
„Gali būti, kad užsienietis atvyko per Lietuvą, bet jo didžioji šeimos dalis – branduolinė šeima, prieglobsčio pasiprašė, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.
Tokiu atveju, užsienietis Vokietijoje galėtų ir likti, o ir šiaip, sprendimo išsiųsti atgal į Lietuvą migrantai gali apskųsti teismui. Tada procesai vėl gali užtrukti ilgiau nei metus.
„Ar, tarkime, sąlygos buvimo ir laikymo galėtų būti kaip argumentas? Taip, galėtų būti kaip argumentas, tačiau kad vien dėl to būtų atsisakyta vykdyti perdavimo procedūras, mano vertinimu, tai yra mažai tikėtina“, – tikino advokatas Karolis Merkevičius.
Jei migrantas vis dėlto į Lietuvą grąžinamas, jį bandoma išsiųsti į kilmės šalį, tačiau niekas netrukdo jam pateikti prieglobsčio prašymo iš naujo. Kadangi judėjimo ribojimai šalyje tokiais atvejais paprastai netaikomi, jis į Europą gali bėgti ir vėl, o tada istorija kartojasi.
„Ar jie palikę Lietuvą, ar kažkur jų pėdsakai atsiranda Vokietijoje, Prancūzijoje, ar jie ten pasiliks, ar bus grąžinti, Lietuva įsipareigojusi penkis metus imtis būdų, kaip juos grąžinti į pradinę šalį“, – pasakojo A. Abramavičius.
2022 m. į Lietuvą grąžinti 56 asmenys prašė suteikti jiems prieglobstį, tačiau pasišalinę iš šalies. Prieglobstis Lietuvoje 2022 metais suteiktas tik dviem neteisėtiems migrantams, o nuo migrantų krizės pradžios prieglobstį gavo iš viso 141 užsieniečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariai išvyksta į NATO misiją Irake2
Liepos 14 dieną Lietuvos kariuomenės Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išvyksta į NATO misiją Irake. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?13
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
Priėmimas į mokyklas piktina tėvus: tai gal iškart į darbą vaiką siųsti, jei mokslo nieks neduoda?3
Priėmimas į mokyklas šiemet ir vėl neapsieina be nepasitenkinimo bangos. Vilniuje apie 250 vaikų dar neturi vietos, kurioje galėtų mokytis. Vasaros dienos slenka, o tėvai neviltyje. Bus pasiūlyta vaikus kasdien vežioti į kitą miesto galą arb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Norintiems laikinai gyventi Lietuvoje – griežtesnė tvarka2
Patvirtinti griežtesni atrankos kriterijai užsienio valstybėms, kuriose galima pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Valstybės kontrolė: Regionų plėtros programos rengimas vėlavo, poreikius ji atliepė iš dalies1
Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai – jis vėlavo pusę metų, o regionų poreikius atliepė iš dalies, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės20
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...