Vyriausybė trečiadienį pasiūlė suteikti daugiau savarankiškumo didesnėms seniūnijoms, numatant galimybę joms tapti biudžetinėmis įstaigomis ir taip turėti atskirą finansavimą savivaldybės biudžete.

Taip siūloma nustatyti dvi galimas seniūnijų formas - savivaldybės biudžetinę įstaigą ir savivaldybės administracijos filialą. Šiuo metu įstatymai numato tik pastarąją seniūnijos formą. Administracijos filialai negali vykdyti viešųjų pirkimų, viešąsias paslaugas gali teikti tik išimtiniais atvejais, seniūnas neatlieka vidaus administravimo.

Pagal siūlymą, seniūnija kaip biudžetinė įstaiga galėtų būti skiriama, jeigu teikia viešąsias paslaugas aptarnaujamos teritorijos gyventojams, nėra savivaldybės centre, nėra mažesnė nei 2 tūkst. gyventojų, joje dirba ne mažiau kaip 20 valstybės tarnautojų ar dirbančiųjų pagal darbo sutartis. Savivaldybės galėtų pačios apsispręsti kokią seniūnijos rūšį steigti.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis anksčiau BNS sakė, kad šie siūlymai yra „kompromisinis variantas“ tarp siūlymų palikti dabar galiojančias nuostatas ir įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Pasak ministro, tapti teise tapti biudžetinėmis įstaigomis galėtų pasinaudoti iki 10 Lietuvos seniūnijų.

Seimui siūloma ir sugriežtinti reikalavimus seniūnaičiams: jais galėtų tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Seniūnaičiais negalėtų tapti savivaldybės tarybos narys, kontrolierius, administracijos direktorius ar tarnautojas, neveiksnus asmuo. Pataisomis siūloma ilginti seniūnaičių kadencijas iki ketverių metų.

Vyriausybė vasaros pabaigoje išreiškė nepritarimą Seimo siūlymui įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

Tuomet premjeras Algirdas Butkevičius priešinosi ir atskiriems seniūnijų biudžetams tvirtindamas, kad taip pablogėtų finansų valdymas ir atsirastų galimybės didėti korupcijai. Tuo metu neigiamą išvadą Seimo projektus parengusi Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad seniūnijų  funkcijos yra ne formuoti savarankišką politiką atstovaujant bendruomenėms, o organizuoti tinkamą viešų paslaugų teikimą.

Pagal įvairių partijų atstovų Seimui svarstyti pateiktas Konstitucijos pataisas seniūnus gyventojai rinktų ketveriems metams. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūlyta nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.