- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo liepos 1 dienos pradeda veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris smurtaujantį asmenį įpareigotų nedelsiant laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos.
Socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė tikisi, kad pradėjus veikti šiam orderiui bus efektyviau užtikrinama pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, kaip rodo statistika, dažniausiai tai – moterys.
„Smurtas, deja, vis dar neretas reiškinys artimoje aplinkoje, o pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos.
Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis spaudos konferencijoje teigė, kad baudžiamasis procesas nėra tinkamas būdas užtikrinti smurto artimoje aplinkoje aukų saugumą.
Pasak M. Akelaičio, šiuo metu policija ikiteisminį tyrimą pradeda dėl maždaug kas penkto pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, o iš pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukiama, nes nėra nusikaltimo sudėties.
Policijos atstovas pažymėjo, kad dėl emocinio, ekonominio smurto pradėti ikiteisminius tyrimus praktiškai neįmanoma.
„Brendo supratimas, kad kovoje su smurtu artimoje aplinkoje baudžiamasis procesas nėra tas įrankis, dėl šių priežasčių buvo nueita prevencijos keliu – užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. Orderis bus tas naujas įrankis, kuris galės keisti situaciją, orientuotas į pavojų patiriančio asmens apsaugą“, – kalbėjo M. Akelaitis.
Policijos valdybos viršininkas teigė, kad pareigūnai turės aiškią tvarką, pagal kurią priimamas sprendimas dėl smurto orderio, taip pat dėl smurto iš namų iškeldintam asmeniui bus sudarytos sąlygos orderį skųsti.
„Atvažiavęs į įvykio vietą pareigūnas turi pareigą visus savo veiksmus fiksuoti vaizdo ir garso įranga, atlikti nustatytos informacijos fiksavimą pagal rizikos veiksnius ir nustatęs, kad veiksnių yra pakankama, kad būtų išduotas orderis, išduoti orderį. Nedelsiant vykdomas iškeldinimas iš gyvenamosios vietos, jam duodami nurodymai ir įpareigojama pasišalinti“, – pasakojo M. Akelaitis.
Jis pažymėjo, kad dėl smurto artimoje aplinkoje iškeldintas asmuo skundą galės pateikti paprastu būdu – tam nereikės advokato. Jei policijos pareigūnai įvertinę vaizdo ir garso įrašus ir kitą informaciją nustatys, kad orderis skirtas pagrįstai, sprendimą dar įvertins teismas.
„Tokie asmenys galės bet kuriuo momentu pateikti skundą ar prieštaravimą dėl jo atžvilgiu priimti sprendimo, policijos pareigūnai turi pareigą per 48 valandas arba sutikti su skundu, ir orderio galiojimas būtų nutrauktas, arba, jei orderis paskirtas pagrįstai, persiųs skundą nagrinėti teismui, kur teisėjas įvertins, ar pagrįstais kitas orderis“, – pasakojo policijos atstovas.
Tokie asmenys galės bet kuriuo momentu pateikti skundą ar prieštaravimą dėl jo atžvilgiu priimti sprendimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, pernai policijoje užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. (2021 metais – beveik 56 tūkst.) pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia užregistruota Vilniaus apskrityje – 14,5 tūkst., Kauno apskrityje – virš 11 tūkst., Šiaulių apskrityje – 6,6 tūkstančio.
Ministrė M. Navickienė pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.
Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė – iš jų 80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama, o dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.
Seimas 2021 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriuo įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Šios pataisos įsigalioja liepos 1 dieną.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skirs policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariai išvyksta į NATO misiją Irake1
Liepos 14 dieną Lietuvos kariuomenės Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išvyksta į NATO misiją Irake. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?10
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
Priėmimas į mokyklas piktina tėvus: tai gal iškart į darbą vaiką siųsti, jei mokslo nieks neduoda?2
Priėmimas į mokyklas šiemet ir vėl neapsieina be nepasitenkinimo bangos. Vilniuje apie 250 vaikų dar neturi vietos, kurioje galėtų mokytis. Vasaros dienos slenka, o tėvai neviltyje. Bus pasiūlyta vaikus kasdien vežioti į kitą miesto galą arb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Norintiems laikinai gyventi Lietuvoje – griežtesnė tvarka2
Patvirtinti griežtesni atrankos kriterijai užsienio valstybėms, kuriose galima pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Valstybės kontrolė: Regionų plėtros programos rengimas vėlavo, poreikius ji atliepė iš dalies1
Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai – jis vėlavo pusę metų, o regionų poreikius atliepė iš dalies, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės20
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...