- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač dėl Lietuvoje nesuteikto jai prieglobsčio kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Mes kreipėmės, kada buvo galutinai įsiteisėjęs teismo sprendimas nesuteikti prieglobsčio prašymo. Mes kreipėmės į EŽTT, kadangi šis sprendimas yra nepagrįstas“, – BNS šią savaitę sakė aktyvistės advokatas Rytis Satkauskas.
Anot jo, šių metų vasario 4 dieną pateiktame skunde nurodoma, jog buvo pažeistos O. Karač teisės į teisingą teismą, apsaugą nuo kankinimų, teisė į privataus gyvenimo ir šeimos gynimą.
„Taip pat teisė į minties ir asociacijų laisves, kadangi veiklą, kuria yra kaltinama Olga, ji darė būtent kaip žmogaus teisių gynėja, žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovė“, – teigė advokatas.
Pati O. Karač šią savaitę feisbuko paskyroje pranešė gavusi patvirtinimą, kad jos skundas užregistruotas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio pradžioje nusprendė palikti galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio.
„Jis (teismo sprendimas – BNS) pirmiausia remiasi tuo, kad Olga Karač tariamai kelia grėsmę Lietuvos valstybei, jos saugumui, kadangi ji, būdama aktyviste, bendravo su Rusijos ombudsmene, kuri yra (Rusijos prezidento – BNS) Vladimiro Putino aplinkos žmogus“, – kalbėjo O. Karač advokatas.
Ta grėsmė yra įsivaizduojama.
„Ta grėsmė yra įsivaizduojama“, – sakė R. Satkauskas.
Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O. Karač prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamento teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.
„(...) Olgos Karač darbas, kaip ir kitų žmogaus teisių gynėjų, buvo bendrauti su skirtingomis žmogaus teisių institucijomis įvairiose valstybėse, tai šiuo atveju taip pat ir Rusijos. Ji bendravo, tiesiog rašė laiškus, atkreipdama dėmesį į žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, taip pat dalyvavo konferencijose, skaitė pranešimus apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje“, – teigė advokatas.
Pasak jo, O. Karač teigia, jog toks sprendimas yra nepagrįstas, o įrodymai apie ryšius su Rusijos žvalgyba nebuvo pateikti.
„Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad tiek Rusijoje ji yra paieškomas asmuo, tiek ir Baltarusijoje yra nuteista mirties bausme ir jai iškeltos dar keturios baudžiamosios bylos“, – kalbėjo advokatas.
„Tai akivaizdžiai paneigia bet kokį galimą lojalumą priešiškoms valstybėms“, – teigė R. Satkauskas.
Pati aktyvistė yra patvirtinusi, kad pernai pavasarį Lietuvos saugumo buvo įspėta dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, tačiau susilaikė nuo išsamesnių komentarų.
Leidimus gyventi Lietuvoje O. Karač gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.
„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.
Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje7
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras21
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai61
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus35
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų2
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...