- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl įstatyme nustatytų skirtingų reikalavimų valstybinėms ir privačioms mokykloms bei galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo 39 Seimo opozicinių frakcijų atstovai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).
Jie prašo KT išaiškinti, kodėl pagal Švietimo įstatymą tik valstybinėms ir savivaldybių mokyklų klasėms privaloma nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių, o šis reikalavimas netaikomas privačioms mokykloms. Be to, prašoma ištirti, ar Vyriausybės nustatytas vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius, t. y. 21 mokinys III ir IV klasėje, nepažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto objektyvumo principo.
„Vadovaujantis Švietimo įstatymu (...), mokinių skaičius klasėje yra nustatomas tik valstybinėse ar savivaldybių mokyklose, tuo tarpu nevyriausybinėms (privačioms) mokykloms Vyriausybės nutarimu mokinių skaičius klasėse nėra nustatomas ir nevyriausybinė mokykla šio kiekybinio kriterijaus neturi atitikti“, – sakoma parlamentarų grupės kreipimesi, kurį inicijavo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Gintautas Kindurys.
Jo nuomone, tokios Švietimo įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
„Įstatyme įtvirtinus skirtingus kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės ir savivaldybių mokyklos, tačiau kurie nėra privalomi nevyriausybinės mokykloms, yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Mokyklai, nepaisant to, kas yra jos steigėja, tam, kad galėtų organizuoti ugdymo procesą, turi būti nustatyti tokie patys veiklos kriterijai“, – mano Seimo opozicija.
Kreipimosi į KT iniciatorių nuomone, mokyklos yra diskriminuojamos ir pagal nuosavybės formą.
Seimo opozicijai neaišku, kokiais kriterijais remiantis ir dėl kokių priežasčių Vyriausybė nustatė, jog mažiausias mokinių skaičius valstybės ir savivaldybių gimnazijos III ir IV klasėse galės būti tik 21.
Kreipimesi į KT pažymima, kad toks reglamentavimas akivaizdžiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą objektyvumo principą, nes „nėra nurodytų jokių objektyvių kriterijų, kurie patvirtintų nustatyto mažiausio mokinių skaičių klasėje pagrįstumą“.
Kreipimosi į KT iniciatorius G. Kindurys sako, kad mūsų švietimo sistemoje susiklostė keistas reiškinys – atsirado lygūs ir lygesni.
„Naujieji reikalavimai dėl gimnazijų klasių sudarymo galioja tik valstybinėms mokykloms, bet ne privačioms. Jei valstybinės ar savivaldybių mokyklos neatitinka mokinių skaičiaus kriterijaus, joms gresia poveikio priemonės – mokymo lėšos iš valstybės biudžeto joms neskiriamos ir tokios klasės negali veikti arba būtina steigti kitos gimnazijos III ir IV klasių skyrių. Tuo tarpu nevalstybinės mokyklos, sudariusios mažesnes klases, finansavimo nepraranda ir mažos klasės veikti gali. Labiausiai neramina tai, kad dėl tokio reikalavimo jau 2024-2025 ir kitais mokslo metais daugelyje Lietuvos valstybinių mokyklų gali nelikti trečių ir ketvirtų gimnazijų klasių“, – sakė G. Kindurys.
Jo vertinimu, valdančiųjų sprendimas nustatyti aukštus reikalavimus mokinių skaičiui klasėse ir dėl to uždaryti ar prie didžiųjų prijungti mažesnes mokyklas bei teigti, jog viskas yra daroma dėl ugdymo kokybės, yra veidmainiškas.
Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad mažų mokyklų ir klasių naikinimas yra viena priežasčių, dėl kurios nyksta kaimai ir maži miesteliai.
„Lietuvos švietimo istorijoje jau būta nemažai mokyklų tinklo pokyčių, bet tokio valstybinių mokyklų sumenkinimo ir privačių mokyklų išaukštinimo tikrai neregėjome. Mažų klasių ir ypač mažuose miesteliuose tiesiog nelieka, todėl dalis mokinių neturės galimybių tęsti mokslų savo pamėgtoje mokykloje. Tai lemia dar didesnę jaunų žmonių atskirtį, valstybinio švietimo nykimą ir privataus sektoriaus švietime dominavimą,“ – sakė A. Norkienė.
Kreipimąsi į KT pasirašė Seimo nariai Aurelijus Veryga, Rita Tamašunienė, Vilija Targamadzė, Rasa Budbergytė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Jonas Pinskus ir kiti „valstiečių“, socialdemokratų, demokratų, „darbiečių“, Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: meteorologiniai balionai su kontrabanda kelia grėsmę ir civilinei aviacijai1
Meteorologiniai balionai su kontrabanda kelia grėsmę ir civilinei aviacijai, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvams neteko kilti lydėti Rusijos orlaivių
Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams nei karto neteko kilti patruliuoti virš Baltijos jūros ir atpažinti bei lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių, pran...
-
S. Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą į Kalbos inspekcijos vadovus10
Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai, dėl to planuojama skelbti naują konkursą. ...
-
Ar įmanoma apgauti „Regitros“ egzaminuotojus?
Apie egzaminus „Regitroje“ sklando įvairių gandų. Vieni pasakoja apie griežtus instruktorius ir egzaminuotojus, o kiti tikina girdėję, kad per egzaminą įmanoma sukčiauti – apsiginkluoti kone šnipų įranga ir taip teoriją be ...
-
S. Greičius nebus teikiamas vadovauti PAGD antrai kadencijai1
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį patvirtino, kad dabartinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius nebus teikiamas vadovauti departamentui antrai kadencijai. ...
-
Siekiant sumažinti pareigūnų darbo krūvį, VRM siūlo atsisakyti dalies funkcijų1
Siekiant sumažinti pareigūnų darbo krūvį, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo biurokratinę naštą pareigūnams sumažinti atsisakant nebūdingų policijai funkcijų, tarp jų – prievolės policijai lydėti didžiagabarites transporto pr...
-
Kariuomenė sako radaruose stebinti balionus Lietuvos oro erdvėje, jų sekimo nekomentuoja4
Vilniaus oro uoste šeštadienį nukritus kontrabandą gabenusiam balionui, Lietuvos kariuomenė sako stebinti tokius objektus Lietuvos oro erdvėje, tačiau jų sekimo nekomentuoja dėl jautrios radarų informacijos. ...
-
Reikalauja pratęsti dabartinio PAGD vadovo kadenciją: negalime leisti daryti pertraukos progrese
Ugniagesių ir pareigūnų profesinės sąjungos reikalauja pratęsti spalio pradžioje pasibaigsiančią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Sauliaus Greičiaus kadenciją. Visgi, anot jų, kol kas bendruomenės būg...
-
Apie iš Baltarusijos atskrendančius balionus: neturime informacijos, kad jie yra skirti šnipinėjimui5
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šiuo metu nėra informacijos, jog su kontrabandiniais kroviniais į Lietuvą iš Baltarusijos skrendantys meteorologiniai oro balionai būtų skirti ir šn...
-
S. Džiautas: VSAT neturi įgaliojimų numušti meteorologinių balionų2
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas kritiškai vertina tai, kad Valstybės sienos apsaugos pareigūnai (VSAT) neturi įgaliojimų numušti kontrabandą gabenančių meteorologinių balion...