Paminėtas okupacinės kariuomenės išvedimo dešimtmetis

BNS. Vilniuje šventiniai renginiai prasidėjo iškilminga valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, kurioje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, ministrų kabineto nariai, parlamentarai, kariškiai, vilniečiai ir miesto svečiai.

BNS. Vilniuje šventiniai renginiai prasidėjo iškilminga valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, kurioje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, ministrų kabineto nariai, parlamentarai, kariškiai, vilniečiai ir miesto svečiai.

Sveikindamas susirinkusiuosius Prezidentas Rolandas Paksas sakė, kad 1993 metų rugpjūčio 31-oji - svetimos kariuomenės išvedimo diena - turi visada išlikti kaip viena svarbiausių naujausios istorijos datų.

“Jos reikšmės neįmanoma pervertinti. Rusijos kariuomenės išvedimas buvo vienas iš didžiausių atgimstančios Lietuvos diplomatijos išbandymų ir laimėjimų. Realios laisvės pradžia”, - pabrėžė Prezidentas.

Jo teigimu, kariuomenės išvedimas vainikavo Lietuvos laisvės bylą ir padėjo pamatus naujiems santykiams su kaimyninėmis šalimis.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ragino nesidalyti nuopelnais, kas daugiau prisidėjo siekiant kariuomenės išvedimo. “Tai mūsų politikų, diplomatų, kariškių, tai visų mūsų nuopelnas. Tad nesidalykime nuopelnais, nes jie - visų. Didžiuokimės jais”, - sakė A.Paulauskas.

1993-1998 metais Prezidento pareigas ėjęs dabartinis premjeras Algirdas Brazauskas priminė, kad “Rusijos kariuomenės išvedimą apsprendė Lietuvos žmonės, jų ryžtas neleisti svetimiems nuspręsti mūsų likimo”.

Po minėjimo Nepriklausomybės aikštėje Gedimino prospektu pražygiavo kariai, prie Prezidentūros esančioje Simono Daukanto aikštėje buvo surengta vėliavų pakėlimo ceremonija bei pučiamųjų orkestrų koncertas.

Šventę Vilniuje vainikavo vakare surengtas Valstybinio simfoninio orkestro koncertas Prezidentūros rūmų vidiniame kieme ir fejerverkai.

Laisvės dienos proga rugpjūčio 31 d. visuose kariuomenės daliniuose vyko atvirų durų renginiai.

1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją, prieš pat vidurnaktį, Lietuvos sieną kirto Rusijos traukinys su paskutiniais - desantinio pulko - kariais.

Iki tol Lietuvos teritorijoje buvo apie 22 tūkst. Rusijos kariškių. Tai sudarė 5 divizijas ir 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančios paskirties padalinius.

Į Sovietų Sąjungos sudėtį inkorporuota Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolęs SSRS kraštas. Todėl šioje vietoje sovietų kariškiai buvo sukūrę placdarmą desanto grupuotėms, kurias galima buvo greitai permesti į reikalingą vietą regione.

Lietuvoje buvo dislokuotos 3 desanto divizijos, desantininkų rengimo mokykla, jų transportavimo aviacija, kuriai buvo įrengti aerodromai Kėdainiuose, Panevėžyje, Karmėlavoje. Iš čia 20 amžiaus 6-7 dešimtmečiais buvo permesti pirmieji kariniai daliniai į sovietizavimui pasipriešinusius Budapeštą ir Prahą.

Lietuvos teritorijoje taip pat buvo įrengtos oro erdvės stebėjimo sistemos, radarų tinklas. Linksmakalnyje prie Kauno veikė KGB žinioje buvęs radijo žvalgybos centras.

Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos šalių, kurią paliko buvusi SSRS kariuomenė, ir tai pasaulyje buvo įvertinta kaip didelė jaunos valstybės politikų bei diplomatų pergalė.

Dabar Lietuvoje rugsėjo 1-oji minima kaip Laisvės diena.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių