- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai.
Už tokį sprendimą balsavo 88 parlamentarai, prieš buvo du, trys susilaikė.
Seimo teigimu, ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.
Nutarime teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybe, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Seimo sprendimas priimtas remiantis Teisingumo ministerijos ir ekspertų išvadomis.
Jehovos liudytojų religinė bendrija savo ruožtu įsitikinusi, kad atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, o Teisingumo ministerijos išvados apie jos veiklą neatitinka tikrovės.
Bendrijos atstovas Jeanas-Benoit Smolarekas (Žanas-Benua Smolarekas) prieš balsavimą Seime BNS teigė, kad parlamente jau svarstomos Karo prievolės įstatymo pataisos, kurios numato alternatyvią civilinę tarnybą.
„Ši priemonė, kilusi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo Lietuvai nustatyto įpareigojimo (Teliatnikov prieš Lietuvą, 2022 m. birželio 7 d. Nr. 51914/19), iš esmės paneigia Teisingumo ministerijos argumentą, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą dėl religinių įsitikinimų prieštarauja Konstitucijai“, – tvirtino jis.
Pasak J. B. Smolareko, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra paskelbęs, kad Jehovos liudytojų religiniai įsitikinimai, taip pat susiję su gydymo pasirinkimu, yra saugomi pagrindinės teisės į religijos laisvę, kurią garantuoja Konstitucija ir Europos konvencija, todėl „šie įsitikinimai atitinka įstatymus ir yra suderinami su Konstitucijos saugomomis vertybėmis“.
Jehovos liudytojų bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.
Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.
Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT priėmė nagrinėti Vyriausybės kreipimąsi dėl partnerystės instituto nebuvimo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti Vyriausybės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. ...
-
Dainų šventėje – sustiprinta maisto kontrolė: kas laukia tiekėjų?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai Dainų šventėje tikrins maisto kokybę, ruošimo sąlygas, švarą bei produktų įsigijimo ir žaliavų likučių apskaitą. Taip pat bus vertinamas maisto atliekų tvarkyma...
-
Radviliškyje dirbti pasirinkusiems policijos pareigūnams – piniginė paskata
Siekiant pritraukti daugiau pareigūnų į Radviliškio rajono policijos komisariatą (PK), savivaldybė įtvirtino piniginę paskatą čia atvykstantiems dirbti policininkams. ...
-
Joninės aplenkė Naujuosius metus: tarnybos atskleidė, kokių pranešimų sulaukta daugiausiai
Neblaivūs už vairo, muštynės ir besaikis alkoholio vartojimas. Tarnybos jau gali atsakyti, kaip audringai lietuviai atšventė Jonines. Neišvengta ir mirtinų atvejų – Kaune fiksuotas nužudymas, o Skuodo rajone per avariją žuvo...
-
Savivaldybės planai prie Seimo statyti konferencijų centrą kelia aistras parlamente1
Vilniaus miesto savivaldybei siekiant susigrąžinti prie Seimo esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir ten pastatyti konferencijų centrą, parlamente kilo abejonių dėl tokių planų, esama ir raginimų su savivaldybe derėtis iš naujo....
-
Išgertuvės su teistais asmenimis prokurorui gali kainuoti karjerą?7
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo tarnybinį patikrinimą su dviem teistais asmenimis girtavusio prokuroro atžvilgiu. ...
-
Tualetas – šiukšlių dėžė: lietuviai į kanalizaciją nuleidžia ir agurkus, ir striukes11
Gyventojai įvairiomis atliekomis atsikrato paprasčiausiai nuleisdami jas į unitazą, tačiau nuleistos šiukšlės niekur nedingsta. Vilniaus vandenys pastebi, kad žmonės ir toliau į kanalizaciją pila šiukšles. Tarp randamų &s...
-
Ukrainoje apšaudyti lietuviai savanoriai prašo nekurti sensacijų: tai tik padidins pavojų saugumui
Pirmadienį Ukrainoje rusų okupantai apšaudė lietuvių savanorių konvojų. Nukentėjo du žmonės. Savanoriai kreipėsi į žiniasklaidą ir visuomenę prašydami nesivaikyti sensacijų ir neskleisti panikos, nes tai gali sukelti dar daugiau pa...
-
Išeivija tarsis, kaip padėti Lietuvai iškilus karo grėsmei1
Nestabili geopolitinė situacija ir didėjantys neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie aktyviai kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeist...
-
Klaipėdoje paminklo A. Brazauskui nereikėtų?26
Šiandien, minint jau keturioliktąsias buvusio šalies prezidento Algirdo Brazausko mirties metines, aštrėja priešprieša tarp paminklu jį įamžinti siekiančių šalininkų ir tų, kurie Desovietizacijos komisijos pra...