Tuo metu tarp kolegijų pirmauja Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.

„Šiandien padėtis (švietime – BNS) yra nepavydėtina ir malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė, švelniai tariant, ilgokai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko, net labai pavyko“, –  sakė jis.

G. Sarafinas teigė manantis, kad rugsėjį turėsiančiai prasidėti įtraukiojo ugdymo reformai nepasirengta.

„Aptariamai įtraukiojo ugdymo reformai įgyvendinti yra numatyta 150 mln. eurų, tai yra dideli pinigai (...), bet kai reforma yra susaistoma su didelių pinigų įsisavinimu, rezultatai visada būna apgailėtini – tie milijonai švietime yra tarsi užkeikimas“, – teigė jis.

Nežymūs pokyčiai žemesnėse universitetų pozicijose

Geriausiųjų universitetų penketuke toliau rikiuojasi trys Kauno ir viena Vilniaus aukštoji mokykla: šiemet, kaip ir pernai, antrąją vietą reitinge užima Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Į trečią vietą iš ketvirtosios per metus pakilo Kauno technologijos universitetas, apsikeitęs pozicijomis su ketvirtuoju šiemet likusiu Vytauto Didžiojo universitetu.

Penktoje vietoje, kaip ir pernai, reitinguose išliko Vilnius TECH universitetas.

„Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus tarp valstybinių universitetų pirmas yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

Tarp privačių universitetų tradiciškai pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, antroje vietoje – Kazimiero Simonavičiaus universitetas, pernai buvęs trečias. Trečioje vietoje šiemet – LCC tarptautinis universitetas.

„Žvelgiant į universitetus galima pastebėti, kad tai buvo mažiausiai per pastaruosius trejus metus judinta ir reformuota sritis“, – sakė G. Sarafinas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Universitetai buvo vertinami pagal 35 skirtingus parametrus, jie sugrupuoti į penkis kriterijus. Sudarant reitingus, didžiausias dėmesys kreipiamas į darbdavių vertinimus, studentus ir studijas, mokslo, meno ar sporto veiklą bei personalo pasiekimus.

Pasak „Reitingų“, ženkliai pagerėjo daugelio aukštųjų mokyklų alumnų įsidarbinamumas praėjus devyniems mėnesiams po studijų baigimo.

„Daugumos universitetų 2023 m. laidos absolventų, neradusių darbo po studijų baigimo praėjus 9 mėnesiams, dalis nesiekia vieno procento“, – rašoma pranešime.

Žvelgiant į universitetus galima pastebėti, kad tai buvo mažiausiai per pastaruosius trejus metus judinta ir reformuota sritis.

Anot „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, geriausiai uždirba LSMU absolventai, gaunantys 3 520 eurų neatskaičiavus mokesčių, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą baigusieji gauna 3 464 eurus.

„Vilniaus universiteto alumnai uždirba 2 721 eurą, trečiojoje pozicijoje būtų Mykolo Romerio universiteto alumnai 2 615 eurų“, – sakė ji.

Lyderiaujančios gimnazijos nesikeičia

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, trečioje vietoje liko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, o ketvirtoje – Vilniaus jėzuitų gimnazija. Šių gimnazijų pozicijos nuo pernai metų nesikeitė.

Tuo metu šiemet penktoje vietoje liko Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, kai pernai joje buvo Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmasis yra Klaipėdos licėjus, antroje vietoje – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija. Toliau rikiuojasi „Saulės“ privati gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Telšių Žemaitės gimnazija.

Gimnazijų reitingai sudaryti remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Gimnazijos gavo taškų tik už tuos abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais nei 36 balų įvertinimais. Žemiausius balus gavusių abiturientų rezultatai nebuvo vertinti.

Papildomus taškus gavo tos gimnazijos, kurių visi abiturientai laikė ir lietuvių kalbos, ir matematikos brandos egzaminus. Jei moksleiviai iš viso nelaikė šių egzaminų, gimnazija papildomų taškų negavo.

Anot pranešimo, tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies visi abiturientai pernai laikė matematikos brandos egzaminą. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą visi abiturientai laikė tik 25-iose iš 360-ies gimnazijų.

„Žurnalo „Reitingai“ analizė rodo, kad absoliučioje daugumoje gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų, kurie nuo šiemet (norint įstoti į aukštąją mokyklą – BNS) tapo privalomais“, – rašoma pranešime.

Moksleivių pasiekimai geriausi didžiuosiuose miestuose

Tarp kolegijų kaip ir pernai lyderiauja Vilniaus bei Kauno kolegijos, trečioje vietoje liko Kauno technikos kolegija, o ketvirtoje šiemet – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Pernai ji buvo penktoje vietoje.

Kolegijų lyderių penketuką užbaigia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, pernai buvusi ketvirta.

Pagal moksleivių pasiekimus pirmauja Vilnius, Kaunas, Palanga, Šiauliai ir Kaišiadorys.

Prasčiausi mokinių pasiekimai užfiksuoti Pagėgiuose, Kazlų Rūdoje, Ignalinoje, Rietave bei Kalvarijoje.

Išlaidos mokiniui kai kuriose mokyklose skiriasi ir penkis kartus

Išlaidos vienam mokiniui skirtingose Lietuvos savivaldybių mokyklose skiriasi ir penkis kartus, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas.

„Paaiškėjo, kad jos (išlaidos vienam mokiniui – BNS) skiriasi penkis kartus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Kaip nurodoma žurnale „Reitingai“, Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus atsieina vidutiniškai 1 611 eurų, Vilniaus Balsių progimnazijoje – 1 618 eurų.

Tuo metu Panevėžio rajono Dembavos progimnazijoje tokios išlaidos siekia 5 250 eurų vaikui, o Marijampolės Želsvos progimnazijoje – 5 382 eurus.

„Nagrinėjant Lietuvos mokyklų finansavimo aspektus susidaro įspūdis, kad šios sistemos sumanytojams, strategams ir įgyvendintojams finansinio raštingumo pamokos baigiasi gal tik antroje klasėje“, – sakė G. Sarafinas.

Kauno J. Jablonskio gimnazijoje vieno gimnazisto mokymas atsieina vidutiniškai 2 052 eurus, o Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje – 11 426 eurus.

„Skirtumas – penki su puse karto“, – kalbėjo G. Sarafinas.