Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, teismais nepasitiki daugiau gyventojų (62 proc.), nei pasitiki (30 proc.). Šiuo atžvilgiu blogiau už teismus vertinamas tik Seimas - juo nepasitiki 68 proc., pasitiki 29 proc. gyventojų.

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas teigia, kad apie pasitikėjimą teismais gyventojų reguliariai buvo klausiama nuo 1996 metų sausio mėnesio. Pasak jo, iki pat 2017 m. birželio mėnesio teismais Lietuvos gyventojai daugiau nepasitikėjo, nei pasitikėjo. Sociologo teigimu, patys prasčiausi rezultatai buvo 2010 metų gegužę - tada teismais pasitikėjo tik 17 proc. suaugusių šalies gyventojų ir net 74 proc. jais nepasitikėjo.

Tačiau, pastebi sociologas, pastaraisiais metais pasitikėjimas teismais pamažu kilo, ir nuo 2018 metų birželio mėnesio iki pat metų pabaigos teismais šalies gyventojai jau daugiau pasitikėjo, nei nepasitikėjo. Geriausi teismų vertinimai buvo praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, - 48 proc. jais pasitikėjo, 40 proc. nepasitikėjo.

R. Mačiūno nuomone, po rezonansą sukėlusios teismų korupcijos istorijos labai tikėtina, kad visuomenės opinija teismų atžvilgiu keisis iš lėto.

„Pasitikėjimas teismas augo labai iš lėto, ir tik 2018 metais tapo vertinami labiau teigiamai nei neigiamai, todėl ir pasitikėjimo teismais atsistatymas gali būti ilgalaikis procesas“, - apibendrino sociologas.

R. Mačiūnas atkreipia dėmesį, kad teismų korupcijos skandalas turėjo didelį poveikį visuomenės nuotaikoms.

„Lietuvos gyventojų apklausa prasidėjo šių metų vasario 15 d., o vasario 20 d. įvyko pirmieji įtariamų korupcija teisėjų ir advokatų sulaikymai. Didžioji dauguma (trys iš keturių) respondentų į anketos klausimus atsakinėjo jau pasidėjus šiems įvykiams, todėl tai paveikė gyventojų nuomonę apie teismus“, - sakė jis.

Apklausa rodo, kad teismais daugiau nepasitiki vyrai (66 proc.) nei moterys (58 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (66 proc.), gyvenantys kaime (67 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (66 proc.), taip pat rusų tautybės gyventojai (67 proc.), kairiųjų (66 proc.) ir centristinių (66 proc.) pažiūrų respondentai.

Teismais šiuo metu kiek daugiau už kitus pasitiki 18-29 metų jaunimas (37 proc. pasitiki), rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai (35 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (37 proc.), besimokantis jaunimas (44 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (36 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija ir Konstituciniu Teismu.

Šiuo metu šalies gyventojai labiausiai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc.), teismais ir Lietuvos Vyriausybe (55 proc.).

Tuo tarpu per pastarąjį mėnesį visuomenės pasitikėjimas labiausiai didėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas ja išaugo 8 procentiniais punktais. STT šių metų vasario mėnesį pasitikėjo šeši iš dešimties (59 proc.) šalies gyventojų, o šia tarnyba nepasitikėjo trys iš dešimties (28 proc.). Tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio, kai pradėtas analizuoti pasitikėjimas šia tarnyba.

5 procentiniais punktais pagerėjo Prezidento institucijos ir „Sodros“ vertinimas, 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu, o 3 procentiniais punktais per šį laikotarpį pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia, Lietuvos žiniasklaida bei Seimu.

Kaip parodė 2019 metų vasario mėnesį vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc.), Lietuvos kariuomene (73 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (67 proc.), Konstituciniu Teismu (62 proc.), Lietuvos žiniasklaida (62 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (59 proc.) ir „Sodra“ (58 proc.). Be šių 12 institucijų, kuriomis pasitiki šeši iš dešimties ir daugiau apklaustų gyventojų, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai savivaldybės (51 proc.), Valstybės kontrolė (49 proc.), komerciniai bankai (41 proc.) ir profsąjungos (41 proc.).