Ir mokinių, ir mokytojų kasmet vis mažės, tačiau tokia realybė, sako valdininkai. „Nuo kalimo prie mąstymo ugdymo“ – šiuo keliu vidurinio mokslo sistema suks ir toliau. Apie tai kalbėjomės su švietimo ir mokslo viceministru Vaidu Baciu.

– Kaip ir kasmet, šiemet į mokyklas Rugsėjo 1-ąją ateis dar mažiau mokinių – jau ne pirmi metai stebima mokinių mažėjimo tendencija. Kaip prognozuojate, kada situacija stabilizuosis?

– Mokinių mažėjimo tendencija išsilaikys iki 2017-ųjų ir tais metais stabilizuosis. Tačiau labai svarbu akcentuoti pozityvius žingsnius, tokius kaip daugiafunkcių centrų atidarymas. Taip, tie centrai tikrai neišsaugos visų mokytojų ir visų jų darbo vietų. Išsaugos tik dalį. Tiems, kurie norės persiorientuoti ir dirbti kitą darbą.

Štai šiandien žiūrėjau Darbo biržos tinklalapį. Ten yra 70 skelbimų – ieškoma mokytojų. Deja, jų ieškome ne Vilniuje, dažnu atveju provincijoje. Tačiau jauniems žmonėms, kurie nori dirbti ir užsidirbti, tai puiki proga.

– Tačiau yra kita didelė problema. Lietuvoje pernelyg daug mokytojų – vyresnio arba beveik pensinio amžiaus.

– Taip, pernai mūsų šalies mokyklose dirbo 1100 mokytojų, kuriems yra 65 ir daugiau metų. O pernai 60–64 metų mokytojų turėjome 2500. Iš tiesų viską susumavus mūsų mokyklose mokytojų, kuriems per 60 metų, – apie 3700. Suprantu, kad jaunystė – ne yda, praeina. Bet tai yra gyvenimo procesai ir elgiantis protingai, manau, bus galima tą mokytojų nedarbo klausimą spręsti.

Jei pasižiūrėsime statistiką, pamatysime, kad pirmiausia mokyklose krūvį mažinasi pensinio amžiaus mokytojai, jį palieka jauniems. Šiemet mokytojų mažėja 1000. Tačiau vien šiemet 500 pedagogų bus perkvalifikuoti į ikimokyklinio ugdymo pedagogus. Dar 700 žmonių bus įdarbinti ugdymo karjeros specialistais, 70 žmonių siunčiame ilgalaikių stažuočių. Tad viską sudėjus tas skaičius panašus kaip ir darbo netenkančių. Dalis darbo vietų panaikinama, bet dalis sukuriama. Ir tai daroma už ES pinigus, ne nacionalinio biudžeto. Bet nemanau, jog mokinių skaičiui vis mažėjant mes turėtume kurti iliuzijas, kad neturėsime atleisti mokytojų.

– Kuo šiais mokslo metais mokytojai ir moksleiviai gali pasidžiaugti – kas nauja vidurinio mokymo įstaigose?

– Kalbant apie mokytojus, pradedame finansuoti ilgalaikes stažuotes, taip pat bus naujos mokytojų kvalifikacijos formos. Šiemet 70 mokytojų, nenutraukdami darbo sutarties, tačiau atsitraukdami nuo savo darbo vietos, galės kelti kvalifikaciją, mokytis ir gauti stabilias pajamas. O kalbant apie mokinius, juos konsultuos bent 700 mokytojų – atsiras karjeros ugdymo specialistų. Mokiniai bus plačiai konsultuojami dėl profesinio pasirengimo.

Čia reiktų pasakyti ir apie technologinius sprendimus mokyklose. Šiemet baigėsi projektas ir 404 šalies mokyklos bus aprūpintos naujais gamtos mokslų, menų, technologijų kabinetais su modernia įranga. Be to, apie 1000 mokyklų atsisako popierinių dienynų ir pereina prie elektroninių, įteisinamas elektroninis pažymėjimas. Į progimnazijas ateina naujos mokymo priemonės – planšetiniai kompiuteriai, lentos jutikliniais ekranais ir pan. Ir tai liudija mūsų šalies ugdymo pažangą. Einame tuo keliu, kuriuo eina visas pasaulis.

– Skelbiama, kad šiemet uždaromos devynios mokyklos. Ateityje, suprantama, šis skaičius dar labiau augs?

– Mokyklos yra uždaromos, tai matyti visiems, ir tai akivaizdu. Ir jos uždaromos jau 20 metų. Mokyklų uždarymas susijęs visų pirma ne su vienokiais ar kitokiais sprendimais, o su mokinių skaičiaus mažėjimu. Bet mokyklų yra ir atidaroma. Tai – daugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jas lankančių padaugėjo 10 tūkst. Tad akivaizdu, kad su tais darželinukais turi kas nors dirbti. Ten, kur reikia atidarome, kur reikia – uždarome. Tai gyvenimiška.

– Moksleivių tėvai, norintys savo atžaloms suteikti elitinį išsilavinimą, pasigenda privačių mokyklų. Ar jų neturėtų būti daugiau?

– Ministerija rodė iniciatyvą ir netgi teikė pataisą, kai Seime buvo svarstomas Švietimo įstatymas, kad aplinkos apsaugai skirtos lėšos būtų numatytos nevalstybinėms mokykloms, bet Seimas tam nepritarė. Taip, nevalstybinės mokyklos Lietuvoje prieinamos tik pakankamai pasiturinčioms šeimoms.

Mūsų nuomone, Lietuvoje, kalbant apie privačias mokyklas, būtų galima svarstyti olandų ar suomių variantą. Tai yra tos vadinamosios bendruomeninės mokyklos. Tačiau mokyklos turėtų įsipareigoti nerinkti iš mokinių tėvelių pinigų daugiau, nei nustatyta darželiuose ar ikimokyklinėse įstaigose toje savivaldybėje. Tada, tikėtina, atsirastų iniciatyva mokytojų, kurie norėtų veikti ir ką nors daryti – kurti savo mokyklą, unikalią mokyklą. Bet apie tai reikia diskutuoti, tartis. Taip, tai būtų neblogas būdas iniciatyviems mokytojams kurti mokyklą, kuri būtų patraukli moksleivių tėvams.

– Prieš kurį laiką ministerija atnaujino vidurinio ugdymo programas ir skelbė, kad judama nuo kalimo prie mąstymo ugdymo. Ar viskas klojasi taip, kaip planuota?

– Sunku pasakyti. Matyt, labai įvairiai. Mokyklų aprūpinimas mokymo priemonėmis padeda tai daryti. Viena, kai moksleivis gali klausytis muzikinio įrašo, kitas dalykas – kai pats gali kurti. Tarkime, pavyzdys, – peržiūrėta Etikos programa. Galima pasirinkti etiką ir kiną – taigi mokytojams sudaromos sąlygos rinktis. Galiausiai, abitūros egzaminai. Šiemet dvyliktokai rašys rašinį ir per egzaminą bus galima naudotis žodynais. Tad siekiame ne pagauti, kur kokios nosinės nepadėjo, o vertinsime visumą. Taigi tai tam tikras požymis, kad nuo kalimo tolstama. Bet tai ne taip paprasta. Juk iš tiesų lengviau patikrinti, ar egzaminų lape teisingai pažymėjai „a“, „b“ „c“ arba „d“, – nes visuomet tai atrodo objektyviau.

– Tačiau, kad ir kaip ten būtų, abiturientai, kaip liudija stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai, ir toliau masiškai renkasi ne technologinius, gamtos mokslus, kuriems valstybė teikia pirmenybę, o socialinius ir humanitarinius.

– Todėl mokyklose ir atsiras ugdymo karjeros specialistai, kurie moksleivį ne nukreips, o padės atrasti savo kelią. Antra, jeigu pasižvalgytume gimnazijose, vyresnėse klasėse, po technologijų, muzikos, gamtos, fizikos, chemijos ar biologijos kabinetus, pamatytume, kaip per pastaruosius dvejus metus viskas pasikeitė, – atnaujinta įranga ir pan. Taigi, valstybė tokiu būdu skatina domėtis ir rinktis. Juk kur kas įdomiau ateiti į gamtos mokslų pamoką ir daryti eksperimentus, ne vien tik mokytis teorijos. Taip, jos irgi reikia, bet praktika – irgi labai svarbu. Taigi moksleiviams suteikiame daugiau galimybių atsiskleisti.

Priminsiu, kad šiemet valstybė finansuoja ne tik 17 tūkst. pirmakursių aukštosiose, bet ir 19 tūkst. įstojusių į profesines mokyklas. Tad valstybės proporcijos ir gairės yra aiškios.

– Beje, kodėl ūmai prireikė specialių Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijų mokytojams, ką daryti su netinkamai besielgiančiais mokiniais? Skelbiama, esą jie prireikus galės tikrinti net mokinių daiktus, prieš mokinį panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus. Ar ne per plačiai užsimota?

– Tik patikslinsiu, kad pagal pateiktas rekomendacijas mokinių daiktų paimti tikrai nebus galima, turės būti tam tikri susitarimai. O dėl rekomendacijų, buvo mokytojų pageidavimas ir mes, ministerija, atsiliepdami jas parengėme – aiškiai apibrėžėme tuos dalykus, kurie mokytojams gali būti svarbūs. Taip pasielgta siekiant mokyklose užtikrinti protingos drausmės palaikymą, taisyklių laikymąsi, kad darbas mokykloje būtų koncentruotas į ugdymą, o ne tik į drausmės palaikymą. Visa tai buvo apibrėžta daugelyje įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, mes tik paėmėme ir sudėjome į vieną vietą bei parengėme rekomendacijas.