Tai antradienį po valdančiųjų partijų lyderių pasitarimo Seime žurnalistams patvirtino premjeras Saulius Skvernelis.

„Gali būti toks variantas, kad mes, kaip dauguma valstybių, dalyvausime visuose bandymuose, kadangi nėra jokios garantijos... Galime pasirinkti du šaltinius, dvi kryptis, bet jos gali būti nesėkmingos“, – sakė jis.

„Man atrodo, kad visų koalicijos partijų lyderiai supranta, kad reikia padaryti maksimalius sprendimus, jog mūsų žmonės būtų saugūs, sveiki, gyvi ir kad nebūtų stabdoma ekonomika“, – teigė jis.

Anksčiau ir S. Skvernelis, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad maksimaliai tam gali reikėti daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Šita suma maksimaliai galima, – pabrėžė premjeras. – Tikime mokslo pažanga, tačiau, ko gero, nėra didelė tikimybė, kad septynios iš septynių sukurs. Gali būti, kad užteks ir šešių ar dešimties milijonų.“

Jo duomenimis, vakcinų kaina svyruoja nuo trijų iki daugiau negu 18 eurų.

Vyriausybės vadovo teigimu, mokėti už vakcinas gali reikėti jau nuo šių metų pabaigos iki kitų metų trečio ketvirčio.

„Pagal tuos tyrimus, kurie atliekami ir kur Lietuva kartu su ES valstybėmis finansuoja, kad tas procesas (vakcinos pirkimas – BNS) užtruktų nuo šių metų gruodžio iki kitų metų trečio ketvirčio“, – sakė S. Skvernelis.

Jis tvirtino, kad skaičiuojama, jog skiepytis Lietuvoje norės apie 70 proc. gyventojų. Taip pat svarstoma bendradarbiauti su kitomis valstybėmis ir dalytis vakcina, kad nereikėtų jos išmesti, jeigu didesnė dalis žmonių atsisakyti skiepytis.

S. Skvernelis neatmetė, jog ateityje nutikus protrūkiams, kad nereikėtų izoliuotis, uždaryti sienų, skiepas nuo COVID-19 gali tapti privalomas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad visų pirma būtų skiepijami medikai ir rizikos grupės žmonės.

„Kaip ir gripo atveju, pirmiausia būtų skiepijami tie, kurių rizika didžiausia ir kuriems tenka dirbti su galimai užsikrėtusiais. Tai yra medikai, toliau yra vyresnio amžiaus asmenys, toliau – asmenys, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, kur užsikrėtimas gali reikšmingai pabloginti sveikatos būklę, viena iš tokių ligų – diabetas“, – po pasitarimo sakė A. Veryga.

Kalbėdamas apie vakcinų kainą ministras teigė, jog tai yra konfidenciali komercinė informacija, tik patvirtino, kad „jos yra labai skirtingos, skiriasi kelis kartus mažiausiai“.

„Kol kas labiausiai pažengusi vakcina, dėl kurios pirkimo pasirašyta sutartis Europos Komisijos, „AstraZeneca“ kompanija, kiek teko matyt duomenis, dar bent pora gamintojų, kurie yra taip vadinamoj antroj–trečioj tyrimų fazėj. Skirtingi terminai, kada planuojama vakciną pristatyti, nuo šių metų paskutinio ketvirčio iki kitų metų paskutinio ketvirčio“, – informavo A. Veryga.

A. Veryga: vakcinų gamintojų kainos gali skirtis net dešimt kartų

COVID-19 vakcinos gamintojo „AstraZeneca“ sprendimas atskleisti informaciją, esą vienos skiepo dozės kaina bus maždaug 2,5 euro, stebina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Pasak politiko, vakcinų kainos kol kas yra konfidenciali informacija. Visgi ministras teigia, kad vakcinų gamintojų kainos už skiepo dozę gali skirtis net dešimt kartų, todėl, pasak jo, visai natūralu, kad Vyriausybė yra numačiusi COVID-19 vakcinų įsigijimui skirti maždaug 100 mln. eurų.

„Labai keista, kad „AstraZeneca“ kažkokiu skaičius skelbia, gal. Nes šiaip tai yra konfidenciali, komercinė informacija ir paprastai mes ir patys pasirašome pasižadėjimą, įsipareigojimą jos neatskleisti, negalime kalbėti apie konkrečių vakcinų kainas“, – žurnalistams po valdančiosios koalicijos posėdžio antradienį teigė A. Veryga.

Ministras akcentuoja, kad skirtingų COVID-19 vakcinos kainos už vieną skiepo dozę skiriasi net kelis kartus.

„Jeigu ta kaina skiriasi kelis kartus, kitur ir vos ne dešimt kartų gali skirtis, tai tie skirtumai gali būti labai dideli ir čia gali susidėlioti maksimali suma, kuri viršija 100 mln.“, – aiškino A. Veryga.

Pasak jo, kol kas labiausiai yra pažengusi „AstraZeneca“ vakcina, dėl kurios gamybos ir yra pasirašyta Europos Komisijos sutartis.

„Kiek man teko matyti duomenis dar yra bent pora gamintojų, kurie yra antroje-trečioje klinikinių tyrimų fazėje. Bet yra ir tokių, kurie pirmoje yra. Žodžiu, ištikrųjų labai skirtingai yra skirtingi terminai, kada planuojama vakciną pristatyti, tai nuo šių metų paskutinio ketvirčio iki kitų metų paskutinio ketvirčio“, – naujausia informacija dalinosi jis.

Ministras akcentuoja, kad vakcina yra kuriama išskirtinai greitai, nes, pasak jo, paprastai vakcinos kūrimas užtrunka gerokai ilgiau.

„Visi terminai yra maksimaliai trumpinami, visos, aš manau, agentūros ir tarnybos deda maksimalias pastangas. (...) Šiaip įprastai mes tikrai nesvajotume apie metų pabaigą, įprastine tvarka turbūt dar ir kitais metais nebūtų vakcinos“

A. Verygos teigimu, kaip ir gripo vakcinos atveju, Lietuvoje pirmiausiai planuojama skiepyti medikus, vyresniojo amžiaus grupę ir asmenis sergančius tam tikromis lėtinėmis ligomis.

ELTA primena, kad antradienį valdančiosios koalicijos taryba diskutavo dėl Lietuvos dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamame vakcinos nuo COVID-19 pirkime ir ieškos būdų, kaip užtikrinti, kad Lietuvos žmonės turėtų galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19, vos tik bus sukurta vakcina.