Prezidentas: audra buvo testas institucijoms

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš kelias dienas Lietuvoje praūžusi audra buvo testas šalies institucijoms, kurio metu trūko geresnio žmonių informavimo.

„Supraskime, kad klimato kaita, matyt, smogs mums dar ne vieną kartą ateityje, ir tai, kas dabar atsitiko, na, buvo savotiškas strestestas mūsų tarnyboms, ESO („Energijos skirstymo operatoriui“ – BNS), energetikos sistemai, na, žinoma, ir mūsų Krizių valdymo centrui“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Ne paslaptis, kad Krizių valdymo centras tikrai, na, kaip čia pasakyti švelniau, ne visiškai buvo aukštumoje. Mes iš tikrųjų pasigedome žmonių informavimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams sekmadienį neišsiųstų perspėjimo pranešimų apie gresiančią audrą.

Juo siekiama išsiaiškinti galimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) netinkamai ar aplaidžiai organizuoto darbo, vykdant gyventojų informavimą bei perspėjimą, aplinkybes.

„Kiek keistoka, kad jeigu prisimintumėte prieš keletą mėnesių, mums nuolat neduodavo ramybės telefono signalai dėl kažkokių menamų ar tikrų grėsmių, jie tiesiog pypsėdavo ir pypsėdavo“, – sakė G. Nausėda.

„Kai ateina tikrai reali audra, tada kažkur kažkas atsitinka, kažkas iki kažkokio standarto nepritraukia. Na, negali šitaip būti, ir aš manau, kad va tokias galimybes, skirtingai negu stalo žaidimus, kuriuos taip pat esame labai pamėgę, mes turime išnaudoti optimaliu būdu“, – stebėjosi prezidentas.

Kai ateina tikrai reali audra, tada kažkur kažkas atsitinka, kažkas iki kažkokio standarto nepritraukia.

Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nurodė, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.

„Svarbu, kad iš anksto būtų galima valdyti riziką, kad žmonės būtų tinkamai informuoti, ką daryti tokiais atvejais. Materialinių nuostolių, matyt, išvengti nepavyks, bet jie taip pat gali būti kur kas mažesni, negu yra dabar“, – kalbėjo šalies prezidentas.

„Bet tokie strestestai yra realūs ir jais yra geriausia naudotis siekiant tinkamai valdyti situaciją ateityje“, – pridūrė jis.

Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Dėl per sekmadienį bei antradienį smarkaus lietaus ir vėjo padarytos žalos Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali situacija, tuo metu Vilniuje, Gedimino kalno pietiniame šlaite, fiksuota nuošliauža, taip pat smarkiai patvino kelios upės Vakarų Lietuvoje.

Pirmadienį pranešta, kad vėjo nulaužtam medžiui Vilniuje, Grigiškėse, užgriuvus ant moters, ši žuvo.

Draudikai skaičiuoja, kad audra padarė žalos už keletą milijonų eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių