Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog valstybė turi užtikrinti, kad studentų būtų pritraukta ir į nepopuliarias specialybes, tokias kaip kūno kultūros ar žemės ūkio sričių studijos.

Tai ketvirtadienį po šalies vadovės susitikimo su aukštųjų mokyklų rektoriais žurnalistams sakė prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Anot jos, per susitikimą aptartas studijų kokybės klausimas ir aukštojo mokslo reformos trūkumai, tokie kaip studentų pritraukimas į nepopuliarias specialybes bei priėmimas į menų sričių studijas.

"Valstybė turi ginti viešąjį interesą - užtikrinti, kad tose studijų programose, kurios nebuvo labai populiarios tarp gabiausių studentų, taip pat būtų studijuojama. Kūno kultūros, žemės ūkio specialybes, kurios negavo daug krepšelių, abiturientai galėtų studijuoti ir su žemesniais balais. Turi būti rasti mechanizmai, kad studijuotų pakankamas skaičius", - sakė V.Būdienė.

Jos teigimu, prezidentė atkreipė dėmesį, kad buvo trūkumų priimant norinčiuosius mokytis menų specialybių.

"Prezidentė prašė ministro, kad būtų toliau diskutuojama su aukštosiomis mokyklomis, ir kaip galima greičiau, nes bus jau laikas paskelbti, kaip bus priimami (stojantieji - BNS) šiais metais. (...) Reikia pasistengti pagerinti priėmimo sąlygas į menų specialybes", - sakė V.Būdienė.

Anot šalies vadovės patarėjos, aptartas ir studijų kokybės klausimas. Ji, pasak prezidentės, priklauso ir nuo dėstytojų darbo.

Prezidentė taip pat paragino aukštąsias mokyklas, pritraukusias daug "krepšelių" ir daug mokančiųjų visą kainą už studijas studentų, "rasti vidinių galimybių motyvuoti ir skatinti dėstytojus" bei geriau įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

"Gal valstybinis atlygis dėstytojams mažėjo, kai kurie universitetai turi galimybių skatinti dėstytojus", - sakė V.Būdienė.

Prezidentė taip pat paprašė visų rektorių nenuleisti akademinės kartelės.

"Lietuva turi tapti studijų šalimi, išsilavinusia, ir aukštųjų technologijų ateitis Lietuvoje nuo išsilavinusios kartos priklausys", - sakė D.Grybauskaitės patarėja.

Anot švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, siekiant gerinti aukštojo mokslo sistemą, daugiau investuojama į vieną studentą.

"Mūsų laukia demografinė duobė, studentų skaičiaus mažėjimas bei konkurencija tarp universitetų dėl studentų. Lėšų turi būti kokybiškam studentų parengimui - tuo tikslu mes ir praėjusiais, ir šiais metais dvigubai daugiau nei anksčiau finansuosime vieno studento parengimą", - sakė jis.

Ministro teigimu, "krepšelių" pritraukimas priklauso nuo "aukštųjų mokyklų siūlomų paslaugų kokybės".

Anot G.Steponavičiaus, į menines specialybes ministerija siūlo priimti pagal "talento ir gabumų patikrinimą", tačiau esą norintieji rinktis šias specialybes, turi "bent vidutiniškai" mokėti ir lietuvių bei anglų kalbas.

"Didžioji dalis baigusiųjų menų aukštąsias mokyklas neišsiteks orkestruose, kitose organizacijose, ir jiems teks dirbti pedagoginį darbą. Gebėjimas susikalbėti ne vien solfedžio kalba, mano supratimu, labai svarbu. Bet išliks pagrindinis svoris - 70 proc. - talento patikrinimas", - teigė ministras.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius išsakė dar vieną reformos problemą - anot jo, į nemokamas vietas technologinės pakraipos universitete neįstojusieji rinkosi mokamas studijas socialinių mokslų srityje, kadangi ten mokytis pigiau.

"Gavome daug krepšelių, bet tie, kurie neįstojo, nuėjo į socialinius mokslus. (...) Studijų kaina technologiniuose moksluose dvigubai didesnė nei socialiniuose. (...) Jei žmogus negavo krepšelio, jis nežiūrėjo į savo norus, o nuėjo ten, kur pigiau", - teigė jis.

R.Ginevičiaus teigimu, valstybė galėtų paremti brangesnes studijas.