- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūra nesupranta, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė nebefinansuoti naujų Ukrainoje mokyklą baigusių ukrainiečių studijų Lietuvoje.
Ministerija savo ruožtu teigia, kad dabar studijuojantieji paramą gaus ir toliau, naujai atvykusių ukrainiečių studijas finansuoja dalis aukštųjų mokyklų, o visas paramos rūšys ir sprendimai yra aptariami su Ukraina.
„Prezidentūrai nėra žinomos priežastys, dėl kurių Lietuva turėtų nutraukti paramą jaunų ukrainiečių vyrų ir moterų studijoms šalies aukštosiose mokyklose“, – BNS sakė Lietuvos prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Pasak jo, ši parama ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje, buvo dalis bendros paramos agresiją patiriančiai tautai, kurią Lietuva pasiūlė vos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Deja, Rusijos invazija ir žiaurus karas prieš Ukrainą tebesitęsia. Jeigu švietimo, mokslo ir sporto ministrė tokį sprendimą yra priėmusi, ji turėtų jį ir paaiškinti“, – teigė R. Jasiulionis.
Savo ruožtu ŠMSM sako, kad Ukrainos studentams, priimtiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas pernai ir užpernai, įsipareigojimai bus tęsiami – jiems ir toliau bus kompensuojama studijų kaina.
„Įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, nuo 2024 metų ukrainiečiams sudarytos sąlygos pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose tokiomis pačiomis teisėmis kaip Lietuvos piliečiams – ukrainiečiai nuo šiol į aukštąsias mokyklas gali stoti per bendrąją priėmimo sistemą“, – rašoma BNS atsiųstame ministerijos atsakyme.
„Taip ukrainiečiai turi daugiau galimybių gauti valstybės finansuojamą vietą norimoje studijų programoje, – teigia ŠMSM.
Ministerijos teigimu, atsižvelgus į sunkumus, su kuriais susiduria ukrainiečiai Lietuvoje, jie šiemet dar atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros brados egzamino.
Nelaikiusiesiems šio brandos egzamino konkursinis balas skaičiuojamas iš metinio pažymio, o laikiusiesiems mokyklinį brandos egzaminą – imamas jo įvertinimas.
Pasak ŠMSM, aukštosios mokyklos ukrainiečius, baigusius nelietuviškas bendrojo ugdymo programas, gali priimti kaip užsieniečius – savo pačių nustatyta tvarka.
Anot jos, aukštosios mokyklos teikia papildomą finansinę paramą ukrainiečiams: dengia studijų kainą, moka tikslines stipendijas, nemokamai apgyvendina bendrabučiuose.
„Tai pačių aukštųjų mokyklų pasirinkimas, jo ministerija neriboja“, – sakoma ŠMSM komentare.
Vilniaus kolegija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius Tech“) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nutarė visiškai ar iš dalies toliau finansuoti priimamų ukrainiečių studijas.
Vilniaus universitetas (VU) naujiems studentams iš Ukrainos padengti studijų įmokos neketina, tačiau įstojusiesiems žada skirti universiteto įsteigtas 300 eurų mėnesines LDK stipendijas, teikti nemokamas apgyvendinimo bendrabučiuose ir praktikų bazėse paslaugas.
Ministerijos teigimu, ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, gali pretenduoti į įvairias stipendijas: už mokymosi pasiekimus, socialines stipendijas, tikslines išmokas, stojantys į antrosios pakopos studijas, gali pretenduoti į stipendijas studijų įmokai padengti.
Pasak ŠMSM, dėl visų paramos priemonių ukrainiečiams diskutuojama su Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija, abi institucijos bendradarbiauja.
Ukrainiečių studentai šiuo metu studijuoja 17-oje Lietuvos aukštųjų mokyklų, populiariausios – VU, VDU, „Vilnius Tech“, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus kolegija.
Šiose įstaigose studijuoja maždaug 1100 ukrainiečių, daugiausiai – VU, ten mokosi apie 500 jaunuolių.
Tarp šių studentų populiariausiomis išlieka verslo, informacinių technologijų, dirbtinio intelekto sistemų, architektūros, inžinerijos ir komunikacijos studijos.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, studentams iš šios šalies kas mėnesį buvo skiriamos 300 eurų stipendijos ir kompensuojama 60 proc. bakalauro studijų metinės kainos, kita dalis dengta aukštosios mokyklos lėšomis.
Antrosios pakopos, magistro studentams valstybė dengė visą studijų kainą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022–2024 metais Ukrainos studentų paramai skyrė daugiau kaip 11 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenės vadas: visiška netiesa, kad kažkas ateis ir mus apgins2
Sausio pabaigoje bus atidarytas divizijos štabas, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. ...
-
Jeglinskas neatsitraukia nuo idėjos dėl šauktinių: kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas5
Nors idėją ilginti privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį politikai bei jaunimo organizacijos sutiko skeptiškai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kartoja – devynių mėnesių tarny...
-
Kuri ministerija susilaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio?
Pirmąjį naujojo Ministrų kabineto darbo mėnesį daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ji paminėta beveik 2 tūkst. kartų. ...
-
Laisvės gynėjų dieną siūloma paskelbti nedarbo diena6
Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. ...
-
Prisimenant laisvės gynėjus, bus degami atminimo laužai, vyks koncertai6
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje bus degami atminimo laužai, vyks koncertai. ...
-
Sausio 12-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 12-oji, sekmadienis, 2 savaitė. ...
-
Išbandytas naujasis išvykimo terminalas: papasakojo, su kokiais trukdžiais susidūrė2
Prieš atidarant naująjį Vilniaus oro uosto terminalą, jis pirmą kartą testuojamas, pasitelkus tūkstantį savanorių. Jie nuo ankstyvo ryto pirmieji išbandė naujausias oro uosto technologijas, kokių iki šiol Lietuvoje dar nebuvo. No...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Kuršių marios užliejo Juodkrantę: sureagavo ir meras3
Šeštadienio rytą Kuršių marios užliejo Juodkrantę. Neringos meras Darius Jasaitis teigia, kad tokios situacijos dar nėra matęs, nors Neringoje gyvena jau 50 metų. ...
-
Pragariški gaisrai Los Andžele: namus praradę lietuviai ištikti šoko6
Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkė Tara Barauskas plačiau papasakojo apie pražūtingus gaisrus Los Andžele. Ji nuo ankstyvo ryto jau rūpinosi lietuviais, kurių namai Los Andžele virto pelenais. Tara sakė, kad mūsų tautiečiai vis dar did...