„Vienos ar kitos ginkluotės įsigijimo ankstinimas (divizijoje yra numatytas visas oro gynybos pulkas) ar vėlinimas neturi pakeisti užsibrėžto tikslo ir termino. Prezidentas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemos įsigijimų prioritetų peržiūrėjimas negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos“, – teigiam Eltai perduotame Prezidentūros komentare.

Prezidento komunikacijos grupė atkreipia dėmesį, kad divizija pilną operacinį pajėgumą turi pasiekti 2030 metais.

„Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) yra pritarusi divizijos kūrimui Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Taip pat VGT sutarė dėl kelių reikšmingų sąlygų – divizija turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą, turėti būtiną ginkluotę, atsargas, personalą 2030 m., o lėšos jos kūrimui ir plėtrai turėtų būti numatytos iš papildomų asignavimų Krašto apsaugos ministerijai“, – rašoma Prezidentūros komentare.

„Kaip konkrečiai turėtų būti pasiektas šis sutartas rezultatas, kuria apimtimi Lietuva remsis sąjungininkų pajėgumais, – tai jau įgyvendinimo planavimo objektas“, – tikinama pateiktame atsakyme.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlantis vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.

L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.

G. Nausėda: brigados dislokavimas atvers naujas galimybes plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Vokietija

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje ne tik užtikrins didesnį šalies saugumą, bet ir sustiprins šalių abipusį ekonominį bendradarbiavimą. Anot jo, jau yra matomas išaugęs Vokietijos įmonių ir finansų bendrovių susidomėjimas Lietuva.

„2022 m. birželį susitariau su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Nuolatinis vokiečių karių dislokavimas Lietuvoje svarbus ne tik mūsų saugumui. Jis taip pat atveria galimybių plėtoti aukštesnio lygio ekonominį bendradarbiavimą su didžiausia Europos Sąjungos valstybe“, – penktadienį metų ekonomikos forume teigė G. Nausėda.

„Pozityviai nuteikia aktyvūs pokalbiai su Vokietijos gynybos pramonės įmonėmis, tarp jų „Rheinmetall“, taip pat dialogas su Vokietijos bankais dėl galimų naujų investicijų Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Geri santykiai su Lenkija ir Ukraina leis pastūmėti Lietuvos ekonomiką pirmyn

Forume kalbėdamas apie gerėjančius santykius su kaimyninėmis šalimis G. Nausėda užsiminė, kad artimas ryšys su Lenkija netolimoje ateityje nulems lenkiškų bankų atėjimą į Lietuvos rinką.

„Labai geri mūsų santykiai ir su Lenkija. Daugybę kartų esu susitikęs ir nuolat šiltai bendrauju su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda. Mūsų dvišaliai ryšiai nepaprastai svarbūs tiek saugumo, tiek ir ekonomine prasme. Tikiu, kad ne už kalnų ta diena, kai į Lietuvą ateis lenkiški bankai“, – tikino šalies vadovas.

Taip pat prezidentas teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbus stiprinant Lietuvos gynybos pramonę. 

„Vilčių teikia ir šiais metais per vieną iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitų Lietuvoje pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo plėtojant gynybos pramonės projektus. Tai leis mums ne tik prisidėti prie Ukrainos pergalės, bet ir pastūmėti pirmyn Lietuvos gynybos pramonę“, – aiškino jis.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.