Vadinamojo „Rožyno“ gyventojas Rimantas iš mandagumo dar bando atrasti kokį tarpą ar tunelį. Deja.

„Eidamas mačiau savininką, jis per tvorą, per kitą pusę, per malkas nužingsniavo“, – šnekėjo panevėžietis Rimantas.

Dėl sąvartyno ne tik privačioje valdoje, bet ir ant valdiškos žemės priešais – Rimantui, kaip ir kitiems aplinkiniams, seniai trūko kantrybė. Šiukšlyno vaizdas per ilgus metus tik auga, plečiasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man atrodo, už tvoros yra valstybinė žemė. Imtis priemonių, atsakingi darbuotojai atvažiuoja, sutvarko viską, pateikia sąskaitą ir viso gero. Čia tas žaidimas beprasmiškas“, – aiškino panevėžietis.

Šiukšlių kaupikas gyvena vienoje namo pusėje, kitoje – kita savininkė, kuri nenori pyktis.

„Paprašė, kad eitų pro čia. Sakau, eik, jeigu geriau“, – tikino pašnekovė.

Kur ne geriau? Nei kasdien gatvę pasiekti per kalnus.

„Na, ką – jis pro mūsų kiemą vaikšto“, – sakė pašnekovė.

Bet kaip jis prasibrauna iki kaimynės kiemo – nei kaimynei, nei LNK žurnalistams neaišku.

„Dariau, ar girdite?“ – klausė LNK žurnalistė.

Panašiai pagalbos nežinia kiek kartų šaukėsi ir Bijūnų gatvės gyventojai.

„Kiek rašyta buvo tai savivaldybei, kad darytų ką nors, čia gyventi nebeįmanoma. Tie kaimynai dar užsitvėrė tvorą, pasididino, kad tų baisybių nematytų“, – kalbėjo panevėžietis Evaldas.

Vietinis sąvartynas – puiki vieta žiurkių populiacijai.

„Čia laksto gyvūnija, čia pas tuos į kiemą įlekia, pas visus visokie padarai, košmaras. Čia dukra su vaiku bijo praeiti“, – tvirtino Evaldas.

Gyventojai sako, kad tikrai judėjimas gatvėje sumažėjęs, ką jau kalbėti apie nepaklausų tapusį nekilnojamąjį turtą ar jo nuvertėjimą.

„Laukia, kol atsitiks nelaimė, kol užsidegs“, – pabrėžė vyras.

Bijūnų gatvės gyventojai labiausiai kaltina neveiksnią savivaldybę. Jei šiukšlių kaupikas nesusivokia, tai kur žiūri į šiukšlėmis užkrautą valdišką žemę savivaldybė?

„Savivaldybė turėtų rūpintis, jos nuosavybė yra. Aš tvorą dariausi, man neleido išsipirkti, nes yra riba“, – pasakojo Evaldas.

„Sakau, čia reikia imtis kraštutinių priemonių ir baigti tą žaidimą“, – kalbėjo Rimantas.

Savivaldybės atstovai aiškina, kad adresas mintinai žinomas, daroma viskas, tik procesai negreiti, nes riboja terminai. Esą prieš dešimt metų su valdos savininku buvo pradėta nuo įspėjimo, pereita prie baudų, paskui sklypas buvo įtrauktas į neprižiūrimų sąrašus, dėl to padidintas žemės mokestis.

Per ilgus metus savininkui susikaupė tūkstantiniai įsiskolinimai, savivaldybė jį padavė į teismą. Teismas įpareigojo savininką šiukšlyną panaikinti, bet jis įpareigojimo nevykdė, teismas uždėjo baudą. Savivaldybė ruošiasi dar kartą kreiptis į teismą, kad šis leistų bent iš valdiškos žemės iškuopti šiukšles. Be teismo leidimo to padaryti esą negali, nes jų kaupikas šiukšles laiko turtu, todėl jis savivaldybei gali pareikšti pretenzijas.

„Jis tiesiog aiškina, kad jam visi tie dalykai reikalingi, kažkada galvoja panaudoti. Kalbama su juo, kad baudos jam būtų didesnės nei daiktų vertė“, – nurodė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis.

Panevėžyje sudarytas apleistų žemės sklypų sąrašas. Jame – 24 valdos, iš kurių penkios – panašios kaip ši.