Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos ir probacijos tarnybų darbuotojai teigia jau kelerius metus išsakantys šiuos priekaištus vadovybei, tačiau permainų nesulaukia.

Penkių Šalyje veikiančių probacijos tarnybų vadovai teigia ne kartą apie tai informavę Kalėjimų departamentą, bet didesnio finansavimo nesulaukę.

Problema itin paaštrėjo nuo 2012-ųjų, Seimui priėmus Probacijos įstatymą. Tuomet tarnyboms funkcijų padaugėjo: anksčiau tekdavo rūpintis tik lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleidžiamųjų priežiūra, o įstatymas įpareigojo rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namuose. Atsirado ir kitų papildomų prievolių – nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar jie nėra apsvaigę nuo narkotikų.

Vienas automobilis dalijamas dviem-trims rajonų probacijos tarnyboms. Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo funkcijų.

Be to, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tarnybai tenka rengti ir smurto korekcijos programas, jei jas lankyti įpareigoja teismas.

Pareigūnai kelia ir saugumo klausimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų tarnybų darbuotojai, vykstantys tikrinti nuteistųjų, gali pasikliauti ne tik savo derybiniais įgūdžiais, bet ir dujų balionėliais, tuo metu jų kolegos Kauno ir Vilniaus apygardose šių priemonių neturi. Tarnybų vadovai atkerta, kad per keliolika metų nebuvo atvejų, kad dujų balionėlius būtų reikėję panaudoti prieš žmones.

Du rajonai – vienas automobilis

Kalėjimų departamentui šiemet numatyta skirti beveik 71 mln. eurų, 4,3 mln. iš jų – Probacijos tarnyboms.

Departamentas pripažįsta, kad didžiausia problema – transportas: 49-iuose padaliniuose naudojamasi 37 automobiliais, tad kai kurie turi jais dalytis.

„Vienas automobilis dalijamas dviem-trims rajonų probacijos tarnyboms. Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo funkcijų“, – BNS sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

„Yra ir nežmoniški krūviai. Kas yra nustatyta Kalėjimų departamento, kokie krūviai turėtų būti, tai jis kartais viršijamas net 63 procentais. Tai reiškia, kad žmogus kartais dirba turbūt už tris. O tu turi pakalbėti su probuojamu asmeniu, pokalbis gali trukti ir tris valandas“, – pridūrė ji.

Tai patvirtina ir patys darbuotojai. Su anonimiškumo sąlyga BNS kalbėjusi pareigūnė tvirtino, kad šių metų sausį įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms nuteistiesiems vis dažniau taikoma probacija, tačiau pareigūnų liko tiek pat, darbo sąlygos negerėja. Automobiliais tenka dalytis su kolegomis iš kitų skyrių, jie yra menko pravažumo, tad į kai kurias vietas sudėtinga nuvykti.

Nors pas nuteistuosius ar paleistuosius iš įkalinimo įstaigų vykstama dviese, ligos ar atostogų atveju tai turi daryti vienas darbuotojas, paprastai – moteris. Kaip teigia pareigūnė, nepaisant to, net ir po kelių incidentų su probuojamaisiais vadovybė nesiteikė nupirkti dujų balionėlių, nors kolegos kitose apygardose juos turi. Ji pažymi, kad anksčiau už pavojingas darbo sąlygas būdavo skiriamas ir apie penktadalį algos sudarantis priedas, dabar jo neliko.

„Vis dažniau pareigūnai kalba apie darbo keitimą, nes dirbti darosi vis sunkiau. Tik tada, kai nuteistasis įvykdo nusikaltimą, baksnojama į blogą pareigūnų darbą, tačiau žuvies be meškerės nepagausi. Tas pats ir čia: kokios darbo sąlygos, tokie ir rezultatai“, – BNS sakė moteris.

L.Soščekienė teigia, kad profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą, ir į Teisingumo ministerija, bet atsako nesulaukė.

Departamentas teigia, kad viena transporto priemone dalijasi ne trys, o daugiausia du rajonai, o nauji automobiliai bus nupirkti per dvejus metus.

„Vertinant probacijos pareigūnų krūvius ir naujai iškylančius iššūkius, planuojama įsigyti dar dešimt automobilių: penkis – 2017 metais ir penkis – 2018 metais“, – nurodoma departamento BNS pateiktame atsakyme.

Veltui gaištamas laikas

Kad probacijos pareigūnai dirba sudėtingomis sąlygomis, patvirtina ir jų vadovai. Vilniaus tarnybos direktorė Marta Gavrilovienė sako, kad 2012-aisiais apygardai teko tikrinti 500 asmenų, ar jie nakvoja namuose, pernai tokių jau buvo 900. Darbuotojų per tą laiką praktiškai nepadaugėjo, jų yra apie 50. Kad darbuotojų krūvis neviršytų normos, apygardai reikėtų bent 6-12 naujų etatų.

Tarnyba taip pat turi septynis automobilius, trys iš jų naudojami Vilniaus mieste, kur iš viso prižiūrima apie 1000 asmenų, dar 1000 yra aplinkiniuose rajonuose, juose specialistams tenka verstis su keturiais automobiliais, tad vienu automobiliu, pavyzdžiui, dalijasi Ukmergė ir Širvintos, Trakai ir Elektrėnai.

„Pareigūno tiesioginis darbas yra vykdyti nuteistųjų priežiūrą, o jis pervarydamas automobilį juk priežiūros nevykdo. Tai tam tikri resursai atitraukiami, gaištamas laikas, jis 2-3 valandas gaišta, o krūviai prižiūrimų asmenų yra nemaži“, – aiškino M.Gavrilovienė.

Kauno apygardos probacijos tarnyba prižiūri didžiausią teritoriją - jai tenka 18 iš 60-ies šalies savivaldybių. Jos direktorius Saulius Rajunčius tvirtina, kad 13-oje padalinių, įskaitant Kauno miestą, darbuotojai naudojasi septyniais automobiliais. Tarnyba anksčiau turėjo aštuonias transporto priemones, tačiau vieną prarado po pernai vykusio autoįvykio. Naujas iki šiol nėra skirtas.

„Jau tiek rašyta, tiek kalbėta visuose sluoksniuose, nebegalime. Paklauskite jų. Bendrauta buvo ne kartą. Tas klausimas sprendžiamas daugiau nei metus laiko“, – teigė jis.

Pasak M.Gavrilovienės, nuo 2012-ųjų Kalėjimų departamentui pretenzijos išsakomos kasmet.

„Dar laukiame, kada atsižvelgs“, – teigė ji.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Regimantas Mikaliūnas antrino kolegoms, kad dėl transporto, ypač vykdant naktinius patikrinimus, yra „šiokia tokia problema“, kurią pareigūnai sprendžia bendradarbiaudami su policija. Iš viso tarnyba turi septynis automobilius, aptarnaujančius dešimt padalinių, ir netrukus turėtų sulaukti dar vieno.

Klaipėda, ką tik neseniai įgijusi naują mašiną ir iš viso turinti aštuonis automobilius, problemą sprendžia kitaip: atskiros transporto priemonės šiuo metu neturi tik Palangoje dirbantys pareigūnai, tad jie sudarę panaudos sutartį dėl nuosavo automobilio naudojimo.

„To žmogaus kompensacijoms automobilio naudojimui tarnybos tikslas per mėnesį išeina apie 3 eurus“, – paaiškino jis.

Panevėžio apygardos probacijos Edmundas Toliušis sakė, kad Panevėžyje, kaip ir Klaipėdoje, prižiūrimų asmenų yra mažiausia, tad net ir vienai darbuotojai išėjus motinystės atostogų likusiems krūvis nėra per didelis. Automobilių esą taip pat pakanka, nors 10-yje iš 12 prižiūrimų savivaldybių kolegos transporto priemonėmis dalijasi.