LNK klausė žmonių, ką jie mano apie savo vardus.

– Koks jūsų vardas?

– Girdutė

– Ar esate patenkinta savo vardu?

– Ne.

– Kodėl?

– Todėl, kad visą gyvenimą visi pravardžiavo.

– O kaip jus pravardžiuodavo?

– Hidra, girta. Mokykloje tai visą laiką girta vadindavo.

– Ar nebuvo tuomet minties pasikeisti vardą?

– Ne, mamos, tėvų įžeisti negalima. O paskui jau susigyvenau. Tas, aišku, buvo iki maždaug 25 metų, kol mokiausi. Nors ir universitete, visur pravardžiavo patirtimi pasidalijo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš esu Kristina“, – prisistatė kita moteris. Kristina teigė, kad yra patenkinta savo vardu, bet jo reikšme nesidomėjo.

„Žinokite, nesidomėjau. Tiesiog man jis patinka ir tiek“, – šyptelėjo moteris.

Ar vaikams, kai rinkote vardus, vadovavotės kokiomis nors strategijomis?Žiūrėjote, kokie vardai populiariausi? „Žinokit, neturiu vaikų. Bet pagalvoju, kad visai norėčiau duoti savo vardą, man jis tiesiog yra gražus. Gal kažkaip suderinti. Bet tikrai nebūčiau prieš“, – kalbėjo Kristina.

Kita praeivė kalbėjo apie savo patirtį, renkant vardą dukrai.

Kaip savo vaikams rinkote vardus? „Sunkiai rinkom. Pagal vyrą išrinkom ir pagal reikšmę“, – teigė kita moteris.

Ar žiūrėjote, kokie vardai populiariausi? „Taip“, – atsakė pašnekovė.

Kokius vardus davėte vaikams?  „Daviau Amandos vardą, turiu vieną dukrelę“, – sakė moteris.

Ar ir žiūrėjote, kad vardas būtų išskirtinis? „Taip. Vyro vardas prasideda A raide, tai norėjau, kad ir dukros būtų kažkaip panašiai ir kad su mano sutaptų, bet gavosi panašesnis į vyro“, – apibendrino moteris.

O dabar apie tai, kaip geriausiai išrinkti vaikui vardą, pokalbis su psichologe Ugne Juodyte.

– Gal yra kažkokia strategija, kaip geriausia vaikui išrinkti vardą?

Tėvai galėtų pagalvoti, kokią žinutę neš, kaip į tą santykį nesąmoningai, čia labai svarbi žinutė, vaikas pasiims tą žinutę ir kaip jis eis į tą ryšį.

– Jeigu žiūrint iš psichologinės perspektyvos, tai galim pagalvoti, kaip padaryti, kad tam vaikui būtų patogu su tuo vardu gyventi skirtinguose gyvenimo etapuose. Nes pagalvokime, kai vaikas yra visiškai mažas, tai kas jam svarbu? Kad galėtų jį ištarti, kad galėtų greitai prisistatyti, paskui svarbu, kad galėtų užrašyti. Tai galim pagalvoti, ką galim padaryti, kad jam būtų paprasta, komfortiška. Paskui, kai vaikas auga, prasideda paauglystė, tada svarbu, su kuo jį asocijuoja, kaip tas vardas skamba, ar iš jo negali gimti kažkokios patyčios – apie tai tikrai dar galėsime pakalbėti. Tai vėlgi, man atrodo, tėvų atsakomybė yra šiek tiek patikrinti, kaip visa tai atrodo. Na, ir jeigu žiūrint jau į visiškai tolimą perspektyvą, šiuo metu žmonės dirba, gyvena įvairiuose pasaulio kraštuose. Turim pasižiūrėti, kokias reikšmes vardai turi ne tik čia, Lietuvoje, bet ir dabar jau pasaulyje, kad paskui nebūtų kuriozinių situacijų, kai vardą pasako, ir visi užsidengia burną, ir neaišku, ką tai reiškia.

– Tad renkant vardą vaikui galima pridaryti ir žalos, jeigu tas vardas gali sukelti pašaipas?

– Taip, tikrai taip. Yra nemažai istorijų, kai tėvai išrinko labai gražų vardą, jis yra ilgas. Ir ką mėgsta vaikai? Jie mėgsta sutrumpinti vardą. Nes kai kviečia draugą eiti žaisti, reikia tai padaryti greitai. Ir tas sutrumpinimas kartais veda į patyčias. Reikia labai apgalvoti, ką galima daryti, kad taip neatsitiktų. Jeigu dar kalbame apie patyčias, labai svarbu, kokį kontekstą neša vardas. Pavyzdžiui, yra labai gražūs vardai, tačiau jie turi kažkokią neigiamą asociaciją. Kokia žinutė, kokia asmenybė, žmonės buvo su tokiais vardais? Ir pagalvoti, kokias asociacijas gali kurti suaugusių žmonių galvose tas vardas. Ir, be abejo, reikia pagalvoti apie mažų vaikų vardų asociacijas. Čia labiau apie reikšmes, kad jos būtų lengvai, aiškiai suprantamos, kuo mažiau vietos interpretacijoms.

– Kokią įtaką turi vardas tarp bendraamžių, vaikui bendraujant su kitais vaikais?

– Manau, kad turi nemažą. Aišku, jeigu kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, tai ten jau mezgasi santykis, kiti niuansai. Tačiau jeigu mes pirmą kartą susitinkame su žmogumi ir jis klausia, koks tavo vardas. Na, vaikai taip bendrauja. Ir kaip tas vaikas save pristato gali turėti labai didelę reikšmę – ar jis visas pasitikintis savimi, ar kaip tik susigūžia ir vos vos savo vardą tyliai ištaria. Tai rodo, kiek aš tikiu savimi. Santykiui tai gali turėti daug reikšmės. Kalbant apie tas pačias asociacijas, yra padaryta tyrimų, gaila, ne Lietuvoje, kurie teigia – kiekvienas vardas neša labai stiprią žinutę. Pavyzdžiui, pas mus Lietuvoje tai galėtų būti Mindaugas, Aistė. Tokie vardai, kurie iškart užkoduoja tokį pasitikėjimą. Smiltutė – tokį švelnumą. Čia tik pavyzdžiai. Tėvai galėtų pagalvoti, kokią žinutę neš, kaip į tą santykį nesąmoningai, čia labai svarbi žinutė, vaikas pasiims tą žinutę ir kaip jis eis į tą ryšį.

– Kokiame darželyje yra 10 lukų, 10 matų, markų, sofijų, pijų, kamilių – tokie populiarūs vardai. Ir visi tais vardais vadina. Kodėl yra toks noras vadinti tokiu vardu, kas yra populiaru? Kokia motyvacija slepiasi renkant vardą?

– Aš galvoju, kad slepiasi keletas dalykų. Pirmas yra mūsų istorinis momentas. Pasižiūrėkite, visai daug tėvų duoda vardus, kurie jų giminėje jau yra buvę. Kiek man tenka pastebėti, vardai banguoja. Tai reiškia, jeigu mano močiutė, pavyzdžiui, buvo Elena, tai tikėtina, kad aš dukrai galbūt duočiau Elenos vardą. Ir tada jau masė tų vaikų susidaro. Kitas dalykas – populiarumas apskritai irgi nėra blogas dalykas. Jis saugus dalykas. Tai reiškia, daug tokių pačių vardų – mažiau patyčių. To išskirtinumo šiek teik mažiau, bet tai yra saugus variantas.