- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia apklausa rodo, kad per trejus metus norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą skaičius išaugo beveik 15 proc. Grįžti atgal juos skatina didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje ir čia likę šeimos nariai. Tačiau grįžimas nėra lengvas, jis kelia daug kasdienių klausimų. Kokie tie klausimai, LNK žiniose papasakojo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė.
– Visų pirma, pakalbėkime apie apklausą. Žmonės norėtų grįžti į Lietuvą, bet ar skaičiai rodo, kad jie grįžta?
– Skaičiai išties rodo, kad jie grįžta. Teigiamas migracijos poslinkis pagaliau įvyko – per trejus metus, žiūrint į statistiką, lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Vien pernai grįžo daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
– Bet dalis jų taip pat ir išvyksta, emigracija tęsiasi.
– Taip, emigracija išties tęsiasi, tačiau tendencija yra tokia, kad daugiau jų parvyksta. Jeigu pradžioje mes galvojome, kad galbūt „Brexit“, galbūt kovidas, tada nutiko visa siaubinga situacija Ukrainoje ir galvojome, kad jie turėtų, atvirkščiai, išvykti, bet ne – tendencija išlieka ta pati, ir mes tuo labai džiaugiamės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios yra priežastys? Ar priežastys sutampa su apklausa – jie mato, kad čia, Lietuvoje, jie gali užsidirbti panašiai, kaip tą darė užsienyje?
– Mūsų patirtis rodo, kad neigiamai Lietuvą dažniausiai vertina tie, kurie nebuvo išvykę. Reikia išties pasidžiaugti, kad, kaip jūs ir minėjote, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis žymiai išaugo. Lietuvoje yra ramus gyvenimo būdas, švarus oras, yra daug galimybių. Pernai Lietuva taip pat sulaukė didžiausio skaičiaus tiesioginių investicijų, tai rodo, kad atsidaro aukšto lygio gerai apmokamos kvalifikuoto darbo vietos, ir lietuviai grįžta. Dauguma jų galbūt išvyko tiesiog baigti studijas arba užsidirbti būstui ir jie grįžta nebūtinai į Vilnių, Klaipėdą ar Kauną, kaip mes galvojame, jie grįžta į regionus, 60 proc. jų.
– Bet tai yra nauja tendencija, kad jie grįžta ne į didžiuosius miestus, jie grįžta ten, kur greičiausiai yra jų artimieji, ar ne?
– Taip. Ir mūsų, „Renkuosi Lietuvą“, apklausa, ir jūsų minėta apklausa rodo tą patį – lietuviams tapo svarbu tiesiog gyventi Lietuvoje. Tai arti jiems sociokultūrinės aplinkos, arti artimųjų, ypač, jeigu grįžta su vaikais. Rugpjūtį jų grįžta daugiausia. Kodėl? Todėl, nes prasideda nauji mokslo metai ir jie atsiduria prie sprendimo priėmimo slenksčio: ar mes liekame užsienyje ir ugdome vaikus ten, ar grįžtame.
– Čia turbūt sutampa ir su atostogomis, ar ne? Žmonės grįžta aplankyti savo šalies, artimųjų ir sako: visai čia nieko, mes liekame, ar ne? Būna tokių atvejų?
– Manau, kad tikrai būna. Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką, jie yra įtraukiami tik tada, kai čia deklaruoja gyvenamąją vietą, tai labai svarbu, nes dažniausiai, kai pasakome, kad lietuviai grįžta, sako: paatostogauti. Ne, tokių žmonių į statistiką neįtraukiame.
Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką.
– Grįžti, kaip ir išvykti, nėra taip lengva. Kokių jiems kyla klausimų?
– Klausimų apstu įvairių: nuo to, kaip man rasti norimą darbą, ar rasiu panašų darbą, ar yra persikvalifikavimo kursai iki to, kaip man reintegruoti vaikus, ypač, jei jie visiškai nekalba lietuviškai. Galų gale, lietuviai išvykę į užsienį sukuria ten šeimas, klausia, ar aš galiu parsivežti savo sutuoktinį, kuris yra užsienietis ir galbūt yra ne iš ES šalies, o iš trečiosios šalies – reikia vizos, leidimo gyventi ir kt. Taigi yra labai daug klausimų ir tie klausimai dažniausiai yra adresuojami skirtingoms institucijoms, nuo „Sodros“ iki Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan. „Renkuosi Lietuvą“ yra tas vienas būtinas langelis, kur mums parašo žmogus ir mes jam sudėliojame planą pagal jo individualią situaciją nemokamai. Mes jau suteikėme 60 tūkst. konsultacijų nuo savo gyvavimo pradžios, tai yra didelis skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujausios sinoptikų prognozės: ateis tikras ruduo
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalino naujausia orų prognoze. ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Kaišiadoryse penktadienį prasideda Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojamos pratybos „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Naujai rastas Palemono piliakalnis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą1
Kauno marių regioniniame parke šiemet atrastas Palemono piliakalnis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pranešė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. ...
-
Dėl sprogmenų Klaipėdos Atgimimo aikštėje paskelbta ekstremali situacija
Dėl situacijos uostamiestyje esančioje Atgimimo aikštėje paskelbta ekstremali situacija. ...
-
Teismas: „Penkta koja“ privalo grąžinti kauniečiui ilgiau nei metus laikytą jo šunį24
Ilgiau nei metus prieš Kauno rajono gyventojo valią jo šunį laikanti viešoji įstaiga „Penkta koja“ privalo grąžinti augintinį savininkui, ketvirtadienį pranešė Panevėžio apygardos teismas. ...
-
Seimas pritarė naujosios Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro tarybos sudėčiai
Seimas ketvirtadienį pritarė naujosios Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro (LGGRTC) tarybos sudėčiai. ...
-
Nežinia dėl Klaipėdos Atgimimo aikštėje rastų sprogmenų: siūloma skelbti ekstremalią situaciją2
Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje dalyvavusiųjų dauguma pritarė: Atgimimo aikštę reikia skelbti ekstremaliosios situacijos zona. Kariškių atstovas neatsakė, ar miesto centre, kur rasta daug sprogmenų, darbininkams dirbti ...
-
Seimas yra už tai, kad Laisvės premija atitektų J. Sasnauskui
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui 2024 metų Laisvės premiją paskirti Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui. Šį garbingą apdovanojimą jam siūloma skirti...
-
Kaunas pirmasis Lietuvoje įžiebs Kalėdų eglę: laukia įspūdinga šventė26
Lapkričio 23-iosios vakarą kauniečių ir miesto svečių laukia ypatingas renginys – Kalėdų eglutės įžiebimas. Šiemet Vienybės aikštėje nušvis net 18 metrų natūralus, dailiai nuaugęs medis, kurį padovanojo Šilain...
-
A. Bilotaitė apie melagingus pranešimus dėl sprogmenų: priešiškos jėgos bando skleisti baimę5
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad praėjusią parą įvairias įstaigas pasiekę melagingi pranešimai su grasinimais susprogdinti galimai yra priešiškų valstybei jėgų darbas. Ministrė neatmeta, jog tuo galėtų u...