- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia apklausa rodo, kad per trejus metus norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą skaičius išaugo beveik 15 proc. Grįžti atgal juos skatina didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje ir čia likę šeimos nariai. Tačiau grįžimas nėra lengvas, jis kelia daug kasdienių klausimų. Kokie tie klausimai, LNK žiniose papasakojo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė.
– Visų pirma, pakalbėkime apie apklausą. Žmonės norėtų grįžti į Lietuvą, bet ar skaičiai rodo, kad jie grįžta?
– Skaičiai išties rodo, kad jie grįžta. Teigiamas migracijos poslinkis pagaliau įvyko – per trejus metus, žiūrint į statistiką, lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Vien pernai grįžo daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
– Bet dalis jų taip pat ir išvyksta, emigracija tęsiasi.
– Taip, emigracija išties tęsiasi, tačiau tendencija yra tokia, kad daugiau jų parvyksta. Jeigu pradžioje mes galvojome, kad galbūt „Brexit“, galbūt kovidas, tada nutiko visa siaubinga situacija Ukrainoje ir galvojome, kad jie turėtų, atvirkščiai, išvykti, bet ne – tendencija išlieka ta pati, ir mes tuo labai džiaugiamės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios yra priežastys? Ar priežastys sutampa su apklausa – jie mato, kad čia, Lietuvoje, jie gali užsidirbti panašiai, kaip tą darė užsienyje?
– Mūsų patirtis rodo, kad neigiamai Lietuvą dažniausiai vertina tie, kurie nebuvo išvykę. Reikia išties pasidžiaugti, kad, kaip jūs ir minėjote, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis žymiai išaugo. Lietuvoje yra ramus gyvenimo būdas, švarus oras, yra daug galimybių. Pernai Lietuva taip pat sulaukė didžiausio skaičiaus tiesioginių investicijų, tai rodo, kad atsidaro aukšto lygio gerai apmokamos kvalifikuoto darbo vietos, ir lietuviai grįžta. Dauguma jų galbūt išvyko tiesiog baigti studijas arba užsidirbti būstui ir jie grįžta nebūtinai į Vilnių, Klaipėdą ar Kauną, kaip mes galvojame, jie grįžta į regionus, 60 proc. jų.
– Bet tai yra nauja tendencija, kad jie grįžta ne į didžiuosius miestus, jie grįžta ten, kur greičiausiai yra jų artimieji, ar ne?
– Taip. Ir mūsų, „Renkuosi Lietuvą“, apklausa, ir jūsų minėta apklausa rodo tą patį – lietuviams tapo svarbu tiesiog gyventi Lietuvoje. Tai arti jiems sociokultūrinės aplinkos, arti artimųjų, ypač, jeigu grįžta su vaikais. Rugpjūtį jų grįžta daugiausia. Kodėl? Todėl, nes prasideda nauji mokslo metai ir jie atsiduria prie sprendimo priėmimo slenksčio: ar mes liekame užsienyje ir ugdome vaikus ten, ar grįžtame.
– Čia turbūt sutampa ir su atostogomis, ar ne? Žmonės grįžta aplankyti savo šalies, artimųjų ir sako: visai čia nieko, mes liekame, ar ne? Būna tokių atvejų?
– Manau, kad tikrai būna. Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką, jie yra įtraukiami tik tada, kai čia deklaruoja gyvenamąją vietą, tai labai svarbu, nes dažniausiai, kai pasakome, kad lietuviai grįžta, sako: paatostogauti. Ne, tokių žmonių į statistiką neįtraukiame.
Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką.
– Grįžti, kaip ir išvykti, nėra taip lengva. Kokių jiems kyla klausimų?
– Klausimų apstu įvairių: nuo to, kaip man rasti norimą darbą, ar rasiu panašų darbą, ar yra persikvalifikavimo kursai iki to, kaip man reintegruoti vaikus, ypač, jei jie visiškai nekalba lietuviškai. Galų gale, lietuviai išvykę į užsienį sukuria ten šeimas, klausia, ar aš galiu parsivežti savo sutuoktinį, kuris yra užsienietis ir galbūt yra ne iš ES šalies, o iš trečiosios šalies – reikia vizos, leidimo gyventi ir kt. Taigi yra labai daug klausimų ir tie klausimai dažniausiai yra adresuojami skirtingoms institucijoms, nuo „Sodros“ iki Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan. „Renkuosi Lietuvą“ yra tas vienas būtinas langelis, kur mums parašo žmogus ir mes jam sudėliojame planą pagal jo individualią situaciją nemokamai. Mes jau suteikėme 60 tūkst. konsultacijų nuo savo gyvavimo pradžios, tai yra didelis skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje1
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?6
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu43
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai13
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Naktį – žemiausia šaltojo sezono temperatūra: kur taip šalo?
Šią naktį išmatuota kol kas pati žemiausia 2024–2025 m. šaltojo sezono oro temperatūra, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Siūloma griežčiau bausti narkotikų lindynių savininkus3
Būstų, kuriose platinami ir vartojami narkotikai ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, savininkus nuo kitų metų siūloma bausti griežčiau. ...
-
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs pirmus 10 mln. eurų
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs 10 mln. eurų ukrainietiško drono „Palianytsia“ gamybai. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstoma ilginti komendantūrų karių rengimo kursus7
Svarstoma iki 14 dienų ilginti komendantinių vienetų karių rengimo kursus, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...