Rengiama diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo

  • Teksto dydis:

Lietuvos rašytojų sąjunga antradienį rengia diskusiją dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo.

„Siekdami suprasti, kokį norime matyti prie Lietuvos rašytojų sąjungos esantį skverą, kuriam nuo 2020 metų suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas, ir koks architektūrinis-skulptūrinis sprendimas vienytų, kiek tai įmanoma, skirtingas nuomones išsakančias visuomenės grupes ir stiprintų santarvės jausmą, rengiame atvirą diskusiją“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos rašytojų sąjunga ir ėmėsi iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje. Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“. Tačiau iniciatyvą temdo visuomenėje atsinaujinusi diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Diskusijose dalyvaus sąjungos pirmininkė Birutė Augustinienė, literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė, menotyrininkė Laima Kreivytė, muziejininkė Rita Pauliukevičiūtė, sostinės savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė, vitražų dailininkė, kultūros ir meno projektų vadovė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė, istorikas Valdemaras Klumbys, skulptorius profesorius Gediminas Karalius, architektas Gediminas Sakalis.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Kritiką J. Marcinkevičiaus atžvilgiu atmetė prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.

Siekį poetui statyti paminklą yra išsakiuosius kelios savivaldybės, tarp jų – Širvintų rajono bei Druskininkų.

Taip pat rugpjūčio pradžioje visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam poeto įamžinimo projektui, kuriam vieta dar neparinkta.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

beje

beje portretas
Komunistas komunistui nelygu: pvz. komunistas - inžinierius, eilinis darbininkėlis, kolūkietis ar kitoks proletaras visgi kūrė materialines vertybes, komunistas – gydytojas gydė žmogaus kūną ir sielą, tuo tarpu komunistai – rašytojai, poetai,propagandistai, - sovietmečiu žalojo jaunimo smegenis, piešė komunistinio rytojaus pseudo viziją, rašė ditirambus leninams, stalinams, “pudrino” smegenis pompastika, banalybėmis, pseudo dvasinga lyrika, kuri, kaip nebūtų gaila, randa terpę nūdienos kai kurių senjorų galvose… Ar matote veiklos skirtumus?

Sako, kad

Sako, kad portretas
Vienas B.Brazdžionio eilėraštis "Šaukiu aš tautą..." yra daug vertingesnis už visą ano kūrybą.

klausimėlis

klausimėlis portretas
p. Adlfas matai ar galimas kompromosas? Kas jo nori ir kas nenori?
VISI KOMENTARAI 28

Galerijos

Daugiau straipsnių