- Ingrida Steniulienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ vadovas Raimondas Grinevičius 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusį mitingą stebėjo iš netoliese esančios kavinės, o vakare prasidėjus neramumams jo sostinėje jau nebuvo.
„Atvykau ryte, stebėjau iš šalia esančios kavinės, pačioje masėje žmonių nebuvau, buvo organizuojamas taikus renginys“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį trečiadienį sakė R. Grinevičius, jį teismas apklausė kaip liudytoją.
Asociacijos vadovas sakė apie 17-17.30 val. išvažiavęs namo į Marijampolę. Jis teigė, kad ilgiau būti neplanavęs, kad nebūtų sulaikytas.
„Iš valstybės galėjo būti provokacija, kad užkirsti kelią galimam renginiui‘, – sakė R. Grinevičius. Jis teigė, kad Lietuvos šeimų sąjūdis ruošėsi mitingui rugsėjo 10-ąją.
„Šeimų sąjūdis neprisidėjo prie mitingo prie Seimo, mes ruošėmės rugsėjo 10 dienos mitingui, jis turėjo būti didesnis nei šis“, – Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas. R. Grinevičius 2021 m. rugsėjo 10 dieną norėjo rengti eitynes Gedimino prospektu ir mitingą prie Seimo, tačiau savivaldybė anksčiau išduotą savo leidimą renginiui panaikino.
R. Grinevičius teismą tikino, kad nebebendrauja su riaušių byloje teisiamu Antanu Kandrotu, pravarde Celofanas.
„Baikit baikas – su A. Kandrotu nebendrauju nuo maršo“, – sakė R. Grinevičius. Didysis šeimų gynimo maršas vyko 2021 m. gegužę Vilniuje, Vingio parke.
R. Grinevičius teismui pasakojo, kad prie Seimo žmonės stovėjo su vėliavom, laukė Seimo narių, su policija bendravimas buvo idealus, pareigūnai susirinkusiems net mineralinio vandens duodavo.
„Prie vartų traktuoju kaip legalų, normalų renginį“, – sakė liudytojas.
R. Grinevičius sakė įvairiais klausimais kalbėjęs su gal su keturiais Seimo nariais, paminėjo parlamentaro Valiaus Ąžuolo pavardę. Tuo metu jokių incidentų nebuvo – politikai iš Seimo išeidavo pėsčiomis, Morgana Danielė išvažiavo dviračiu.
Tuo metu apklausta liudytoja šiaulietė Edita Navickienė teigė, kad girdėjusi, kaip R. Grinevičius sakęs kitam vyrui žiūrėti, kad žmonės nesiskirstytų.
„Prieš įėjimo sutikau pažįstamą Seimo narį, buvo pasakyta, kad gavome leidimus, žiūrėjom, kaip balsuoja Seimo nariai dėl sukarintos padėties. Apie 15 valandą pamatėme, kad žmonėms eina aplink Seimą dainuodami, gražiai bendravome su Seimo nariais“, – pasakojo liudytoja.
Tačiau, pasak E. Navickienės, buvo ir tokių Seimo narių, kurie elgėsi nepagarbiai, esą konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Linas Slušnys aplink Seimą susirinkusius žmones vadino debilais, o buvo ir tokių Seimo narių, kurie pro parlamento langus susirinkusiems rodė nepadarius gestus.
„Jeigu nebūtų nupurškę dujomis (..). buvo nepagarba ir specialiai provokuojamos riaušės, jeigu jis klūpi ir meldžiasi ir purkšti dujas ant jo“, – sakė liudytoja.
Į posėdį liudyti pakviestas buvęs krašto Arvydas Anušauskas teismui pasakojo, kad politikoje ne naujokas ir prie protesto akcijų yra pripratęs kiekvienas politikas.
„Aš, ko gero, vienas pirmųjų, pasibaigus posėdžiui, išėjau. (..).Kažką šaukdamas rusiškai ir transliuodamas artėjo iš anksčiau matytas Laurynas Ragelskis. Aš sėdau į automobilį ir išvažiavau į ministeriją. Kitą dieną įrašą pamačiau Kremliaus finansuojamame rubaltic.ru“, – teismui pasakojo buvęs krašto apsaugos ministras.
Liudytojų apklausos kėlė aistras salėje, kaltinamieji šūkavo iš vietos, teisėjams teko juos drausminti, vienas kaltinamųjų su policijos pagalba buvo trumpam pašalintas iš teismo salės.
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, buvusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje5
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?24
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu85
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...