Rungtynių rezultatus radijas sužinodavo ir paskambinęs į miliciją

Radijas daug dėmesio sportui skyrė nuo pat pradžios: be radijo reportažų, eteryje būdavo ir kelių minučių sporto naujienos, specialūs ilgesni pasakojimai iš olimpinių žaidynių ar kitų svarbių turnyrų, o vakarinė sporto naujienų laida buvo tokia, kurios neišklausę žmonės neidavo miegoti, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Devyni radijo dešimtmečiai“. Sovietmečiu sporto redakcija neapsiribojo tik naujienų agentūros TASS informacija – jos tiesiog nepakakdavo. Tad, jei rungtynės vykdavo kitoje respublikoje, kaip prisimena Kostas Kynas, žurnalistai skambindavo to miesto milicijai ir klausdavo rezultatų.

Sportui dėmesys radijuje buvo nuo pat pradžios

Sąšauka – radijo žanras, kai vienu metu skirtinguose miestuose ar arenose vyksta kelerios rungtynės, kiekvienose jų dirba po sporto žurnalistą, kurie vienas po kito eteryje trumpai papasakoja, kas vyksta jų arenoje, kas pasikeitė, koks rezultatas, o tada sąšaukos vedėjas perduoda žodį kitam. Sąšaukos buvo rengiamos ir Lietuvos radijo eteryje, o derinys „Mundrys, Janiūnas, Kynas“ taip pat realus.

Sporto ir kūno kultūros radijuje buvo nuo pat jo pradžios. Kaip knygoje apie radiją tarpukariu rašo Stasys Štikelis, 1928 m. įvairioms sporto organizacijoms buvo pasiųstas laiškas su prašymu „Kiekvieną ketvirtadienį, ne vėliau 6 valandą vakaro, siųsti Radiofonui sporto naujienas“. Ir netrukus sporto naujienos atsirado kiekvienoje žinių laidoje. Vėliau joms skirtos ir atskiros 5 minutės.

Kadangi tuo metu populiarus radijo žanras buvo paskaitos – jas rengdavo ir garsūs šalies sporto specialistai. Sportas būdavo propaguojamas ir rytinėje mankštoje, kuri, beje, vėlesniais laikais vėl buvo atgaivinta.

Pagrindinė sąlyga, leidžianti iš sporto varžybų rengti transliacijas ir tiesioginius reportažus, – nutiestas kabelis. Kaune tokių punktų, pavyzdžiui, 1935 m. buvo apie 20, 1936 m. specialus požeminis transliacijų kabelis nutiestas į Kūno kultūros namus, kuris leido transliuoti iš jų ir šalia esančio stadiono.

Kol Lietuva dar nebuvo pavergta krepšinio, populiarus buvo futbolas. Radijas transliavo ir iš užsienio, pavyzdžiui, rungtynes iš Rygos bei Talino, kur Lietuvos rinktinė žaidė Baltijos šalių turnyruose. Minimi tokie komentatoriai, kaip Petras Baronas ir Jonas Narbutas.

O 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvą susargdino krepšinis. Po triumfo Europos krepšinio čempionate 1937 m. Rygoje Lietuva po dvejų metų pati surengė čempionatą, kuriam specialiai pasistatė Kauno halę, iš kurios transliavo ir radijo klausytojams.

Štai ką 1939 m. gegužės 22 d. rašė „Lietuvos aidas“: „Kauno radiofonas šįvakar nuo 21 val. transliuos Lietuvos ir Latvijos rinktinių krepšinio rungtynes. Rytoj – rungtynių su estais transliuos antrą kėlinį, trečiadienį Lietuvos rinktinės rungtynes su Lenkijos rinktine transliuos ištisai. Ketvirtadienį Lietuvos rinktinės rungtynių su Prancūzijos rinktine negalės transliuoti, nes tuo metu, kai bus rungtynės, Radiofonas bus užimtas neatidėtina programa. Penktadienį Lietuvos rungtynių su Vengrija transliuos antrą kėlinį. Šeštadienį Lietuvos rungtynių su Suomija netransliuos. Ketvirtadienį ir šeštadienį apie buvusias rungtynes duos platesnius reportažus. Kaip bus sekmadienį, kada Lietuva rungsis su Italija, dar neaišku. Greičiausiai šios rungtynės bus transliuojamos.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių